Apie šikšnosparnius kai kurie žmonės turi susidarę neigiamą nuomonę, kadangi juos baugina šių gyvūnų išvaizda, paslaptingas naktinis gyvenimas. Mokslininkai teigia, kad šikšnosparniai yra labai naudingi. Šikšnosparniai, misdami naktį skraidančiais vabzdžiais, sunaikina daugybę miško ir žemės ūkio kenkėjų, reguliuoja jų skaičių ekosistemose. Jie – tikri sanitarai. Šikšnosparniai suėda dvigubai daugiau negu patys sveria.
Kaip pasakojo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjas Nerijus Žitkevičius, pasaulyje priskaičiuojama apie 1000 rūšių šikšnosparnių, Lietuvoje aptinkama 15 rūšių. Net 11 rūšių šikšnosparnių įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą. Kai šikšnosparnis miega žiemos miegu, jo širdis plaka kartą per minutę. Sušilus orams, prasideda veisimosi periodas. Patelė atsiveda tik vieną jauniklį, todėl šiuos gyvūnus išties reikia saugoti.
 |
| VSTT nuotr./Keliami inkilai šikšnosparniams |
Dubysos regioniniame parke registruotos trys šikšnosparnių rūšys: vandeninis pelėausis (aptinkamas prie tvenkinių), rudasis ausylis ( 1998 m. duomenimis buvo labiausiai paplitusi šikšnosparnių rūšis) ir Natūzijaus šikšniukas (randamas senuose parkuose).
Paprastai šikšnosparniai dieną miega medžių drevėse, medinių pastatų pastogėse, sienų plyšiuose, netgi paukščių inkiluose, o naktį aktyviai medžioja vabzdžius. Šikšnosparnių populiacija būtų didesnė, jeigu būtų daugiau slėptuvių. Todėl jiems ir keliami inkilai.
Raseinių verslo ir technologijos mokyklos moksleiviai ne tik iškėlė, bet ir patys pagamino inkilus šikšnosparniams. Inkilai šikšnosparniams šiek tiek kitokios formos nei paukščiams, skiriasi ir landos forma.
Pasak Dubysos regioninio parko vyr. kultūrologės Laimutės Pečkaitienės, kiekvieną pavasarį keliami inkilai yra savotiška jautrumo aplinkai išraiška. Moksleiviai, padėdami gamtai, keičia požiūrį į aplinką, stengiasi ją saugoti ir tausoti.
