Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2012 sausio 6d. 11:46

Jungtinėse Valstijose pasaulį išvydo pirmosios genetiškai modifikuotos beždžionės

Atliekami tyrimai
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Atliekami tyrimai
JAV mokslininkai ketvirtadienį paskelbė sukūrę pirmąsias pasaulyje genetiškai modifikuotas beždžiones, sujungę iki šešių skirtingų embrionų ląsteles. Šis laimėjimas gali būti labai svarbus medicinos tyrimams.

Mokslininkams jau anksčiau yra pavykę išauginti vadinamųjų chimerų – organizmų, sukurtų sujungus dvi arba daugiau apvaisintų kiaušialąsčių arba ankstyvosios stadijos embrionų, tačiau iki šiol tokie bandymai daugiausiai būdavo atliekami su graužikais.

Tyrėjai jau seniai mokėjo išauginti laboratorines peles su tam tikrais pašalintais arba išjungtais genais, tirdami vaistų poveikį ir įvairius fiziologinius sutrikimus bei ligas, įskaitant nutukimą, širdies ligas, diabetą ir Parkinsono ligą.

Ankstesni mėginimai atlikti tokius bandymus su primatais nebuvo sėkmingi, tačiau Oregono mokslininkai sugebėjo sukurti genetiškai modifikuotus primatų organizmus, pakeitę metodą, naudojamą bandymuose su pelėmis.

Proveržis buvo pasiektas sujungus makakų rezusų ankstyvųjų stadijų embrionų ląsteles,  pasižyminčias totipotencija (kai iš vienos ląstelės gali būti išaugintas visas organizmas), taip pat placentos ir kitų audinių ląsteles.

Pelės išjungtais genais paprastai išauginamos į pelių embrionus įvedant laboratorijoje išaugintų kamieninių ląstelių, tačiau šis metodas pasirodė esantis netinkamas primatams, nes beždžionių embrionai nepriimdavo svetimų kamieninių ląstelių.

Mokslininkams pavyko išauginti tris sveikus rezusus – Roku, Heks ir Chimero – turinčius visų embrionų, iš kurių jie buvo sukurti, genų.

Panašu, kad įmanoma sulieti tik mažiau diferencijuotas ankstyvųjų embriono vystymosi stadijų ląsteles, sakė Oregono sveikatos ir mokslo universitetui priklausančio Oregono nacionalinio primatų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Shoukhratas Mitalipovas.

Mokslininkams pavyko išauginti tris sveikus rezusus – Roku, Heks ir Chimero – turinčius visų embrionų, iš kurių jie buvo sukurti, genų.

„Ląstelės nesusilieja, tačiau jos lieka sukibusios ir dalijasi kartu, sudarydamos audinius ir organus, – nurodė Sh.Mitalipovas. – Galimybės mokslui yra milžiniškos.“

Šio tyrimo preliminarūs rezultatai buvo paskelbti internete, o išsamus straipsnis pasirodys sausio 20 dieną žurnale „Cell“.

Mokslininkai naudoja rezusus, tirdami vaistus nuo ŽIV ir AIDS, vakcinas nuo pasiutligės, raupų ir poliomielito, taip pat tyrinėdami embrionų kamieninių ląstelių panaudojimo galimybes.

Šios beždžionės taip pat būdavo skraidinamos į kosmosą, vykdant JAV ir Rusijos mokslines bei kosminių skrydžių programas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

02:04
31:41
24:11

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie 15min