„Numatyta šešerių metų laikotarpiu optimistinis planas viskam – 100 milijonų reikalingi sodui. Tai simbolinė suma, bet ji tokia išeina pagal galimybių studiją“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė jis.
„Aišku, mes tiek nesprendžiame, kad gausime ir kad turime tiek. Bet mes svarstom, ką visų pirma reikia daryti, ir pretenduosime į europinius struktūrinius fondus, kad finansuotų svarbiausius dalykus“, – pridūrė direktorius.
A.Didžioko teigimu, jeigu Zoologijos sodas nebus tvarkomas, po 13 metų jis žlugs.
„Jeigu pasirinktume alternatyvą nieko nedaryti, 2026 metais būtų krachas šitam Zoologijos sodui su tokia alternatyva. Bet yra geroji alternatyva, jeigu dėsime pastangas ir turėsime finansavimą, 2019 metais piešiama nauja koncepcija šitam sodui“, – sako jis.
Pasak sodo direktoriaus, tarp svarbiausių darbų – karantinavimas, taip pat ketinama pastatyti per 40 naujų voljerų, įrengti tualetus, eskalatorius, nuorodas į sodą, stovėjimo aikšteles, inžinerinę komunikaciją. Vien veterinarijos pastatui reikia 1,2 mln. litų.
„Mes turime 15,6 hektarų teritoriją, iki šios dienos mes įsisavinę tik 40 proc., mūsų planas – įsisavinti ją nuo tvoros iki tvoros, visą, ir praplėsti gyvūnams voljerų dydžius“, – kalbėjo jis.
Prodiuseris Rolandas Skaisgirys antradienį paskelbė organizuosiantis labdaros koncertą „Perkam dramblį“ Zoologijos sodui paremti, o atlikėjas Donatas Montvydas pažadėjo skirti jam po litą nuo kiekvieno parduoto naujo savo albumo egzemplioriaus.
Lietuvos zoologijos sodas Kaune atidarytas 1938 metais, jame šiuo metu yra apie 250 skirtingų gyvūnų rūšių ir apie 2000 gyvūnų.
Šį pavasarį dėl prastos būklės Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija (EAZA) panaikino jo, kaip pilnateisio nario, statusą ir pakeitė jį į kandidato.
 |
| Kupranugaris |
Antradienį Aplinkos ministerija paskelbė, kad pradeda įgyvendinti siekį pertvarkyti Lietuvos zoologijos sodą ir padaryti jį vienu moderniausių Baltijos regione – per ministerijoje sukviestą pasitarimą buvo aptarta šios pertvarkos galimybių studija. Ją pristatė rengėjai – Projektų rengimo centro specialistai Šarūnas Berkmanas, Dovilė Naudžiuvienė ir Egidijus Bitinas.
Pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, artėjant 2014-2020 metų ES finansinės paramos laikotarpiui, pirmajam Lietuvos zoologijos sodo pertvarkos etapui iš šios paramos lėšų siekiama rasti apie 30 mln. litų. Jų reikia būtiniems remonto darbams atlikti, naujiems voljerams įrengti, normalioms gyvūnų gyvenimo sąlygoms užtikrinti ir kuo labiau jas priartinti prie natūralių. Tarp kitų galimų finansavimo šaltinių – privataus kapitalo, Kauno miesto savivaldybės lėšos, surinktos aukos koncertų metu ir kt.
„Manau, jau atlikus pirminius darbus, pavyktų iš esmės pakeisti zoologijos sodo veidą“, – neabejojo ministras.
Per pasitarimą nutarta, kad galimybių studijos rengėjai kartu su zoologijos sodo specialistais sudarys išsamų darbų atlikimo grafiką, nurodys jų kainas, detaliojo plano derinimo terminus ir kt.
Pasitarimo dalyviai diskutavo, kaip Lietuvos zoologijos sodą padaryti konkurencingą Baltijos regione. Pirmiausia reikia, kad lankytojų srautas plūstų visus metus. Bus siekiama, kad ir žiemą zoologijos sode jiems užtektų traukos objektų.
