Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos zoologijos sodo sopuliai: nevykusio „Disnėjaus“ parko kaina – kenčiantys gyvūnai?

Tigras
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Tigras Lietuvos zoologijos sode
Šaltinis: 15min
8
A A

Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija (EZSAA) daug metų negaili pastabų Lietuvos zoologijos sodui (LZS). Kritikos žeria ir gyvūnų teisių apsaugos atstovai, teigiantys, jog įstaigos direktorius pamiršo tikrąsias zoologijos sodų funkcijas, – rūpinasi tik komercija. Pasak jų, prastų gyvūnų gyvenimo sąlygų nepagerintų net ir 40 mln. eurų rekonstrukcija. Prabilta apie koncepcijos keitimą.

Nevyriausybinės Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigia, jog gyvūnų gerovės sąvoką apibrėžianti Europos Sąjungos (ES) direktyva nurodo tris zoologijos sodų funkcijas: švietimo, nykstančių rūšių išsaugojimo ir gyvūnų gerovės užtikrinimo. O štai Kaune įsikūrusiam LZS, anot jos, labiausiai rūpi kuo daugiau uždirbti ir kuo daugiau lankytojų pritraukti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Brigita Kymantaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Brigita Kymantaitė

Labai prastos sąlygos

„Sąlygos sode – itin prastos. Tą jau sakiau direktoriui prieš ketverius metus. Tikino, problemą matantis, bandysiantis ją spręsti, tačiau taip niekas ir nepasikeitė. Būčiau kalnus per tiek laiko su rėmėjais nuvertusi. O žinote, ką jis padarė? Nusipirko 20 tūkst. eurų kainavusį begemotą. Vėl ambicijos. Jis negerina turimų sąlygų, bet toliau didina kolekciją. Ar matėte, kaip priverstas gyventi tas begemotas?“ – realios situacijos gaires nubrėžė B.Kymantaitė.

Labiausiai ji panoro atkreipti dėmesį į primatų vidaus voljerus, kurių dydis tesiekia apie 20 kv. m. Juose šaltuoju periodu turi glaustis septyni nekastruoti patinai ir jų vaikai. Rujos metu jie neatskiriami, tad pjaunasi tarpusavyje.

Lietuvos zoologijos sodas, primatų vidaus voljerai
Lietuvos zoologijos sodas, primatų vidaus voljerai

„Baisiausia yra tai, kad jie neturi kompetentingo veterinarijos gydytojo, nes tokio, kuris išmanytų beždžionių fiziologiją, mūsų šalyje nėra. O dar žirafos... Zoologijos sodai turi užtikrinti gyvūnams kuo natūralesnes gyvenimo sąlygos.

Ar įsivaizduojate žirafą ankštoje patalpoje Afrikoje? O Kaune ji net 5 mėnesius praleidžia jame. Dėl skersvėjų narvuose jos dažnai serga plaučių uždegimu. Ta drėgmė, temperatūrų kaita žirafas žudo. Keista, kai gaišta tie gyvūnai, kurie turėjo dar daug metų gyventi“, – teigė B.Kymantaitė.

Jurgitos Narbutaitės nuotr./Naujoji žirafų pora Lietuvos zoologijos sode – senbuvis Gudrutis ir naujokas Nafaris
Jurgitos Narbutaitės nuotr./Naujoji žirafų pora Lietuvos zoologijos sode – senbuvis Gudrutis ir naujokas Nafaris

Parkas vietoje zoologijos sodo?

Gyvūnų teisių apsaugos specialistė pasiūlė pažiūrėti, kaip voljeruose elgiasi baltieji vilkai. Anot jos, iš neturėjimo ką veikti, jie „užsiima su savimi“. Bėgioja pirmyn ir atgal, siūbuoja. Jų psichika jau sutrikusi: dėl mažų aptvarų, užimtumo trūkumo.

Pasak B.Kymantaitės, egzotiniai gyvūnai negali gyventi mūsų klimatinėmis sąlygomis ir to nepakeis net ir didžiulės investicijos. Jų laikymas Lietuvoje prilygsta kankynei. Be to, LZS įsikūręs Kauno centre, jam net fiziškai nėra vietos kur plėstis.

B.Kymantaitė regi Lietuvos nacionalinio parko viziją, kuriame būtų išsaugomos ir veisiamos Lietuvoje nykstančių gyvūnų rūšys. Nacionalinis parkas būtų erdvus, jame šeimos galėtų pasivaikščioti, papiknikauti.

„Rekonstrukcija neišgelbės, nes specialistams nerūpės voljerų gražesnė spalva. Žiūrima bus ne į grotas, o kas už jų. Ar tai reiškia, kad sodą reikia uždaryti? Tikrai ne. Galima būtų keisti jo koncepciją, sumažinant gyvūnų kolekciją“, – patikino B.Kymantaitė.

Ji regi Lietuvos nacionalinio parko viziją, kuriame būtų išsaugomos ir veisiamos Lietuvoje nykstančių gyvūnų rūšys. Šiuo metu tokios rūšis sudaro vos 5-10 proc. visos zoologijos sode esančios gyvūnijos. Nacionalinis parkas būtų erdvus, jame šeimos galėtų susipažinti ne tik su mūsų miškuose augančiais gyviais, bet ir pasivaikščioti, papiknikauti, kitaip papramogauti.

„Toks parkas galėtų tarnautų ir kaip reabilitacijos centras sužeistiems laukiniams gyvūnams ir paukščiams. Išgydžius juos galima būtų grąžinti atgal į gamtą, nes šiuo metu sužeistais žvėreliais niekas Lietuvoje oficialiai nesirūpina, jų nėra kur dėti“, – idėjas toliau dėliojo B.Kymantaitė.

Lankytojus džiugintų daugiau mažylių

Paklausta, ar toks parkas, be egzotinių gyvūnų, sudomintų lankytojus, gyvūnų teisių apsaugos specialistė patikino, jog pati jame apsilankytų su malonumu: „Aš eičiau. Žinodama, kad tai – mūsų nacionalinis parkas, kuriame užtikrinta gyvūnų gerovė. Kad tame parke nuolat gimsta žavūs mažyliai.

Štai Klaipėdos zoologijos sodas kasmet turi mažylių, žmonės eina, paveiksluojasi su jais. O jei veistume nykstančias rūšis, tų mažylių netrūktų ir Kaune. Galbūt daugeliui keista, bet zoologijos sodas neturi tarnauti ne tik komerciniams, bet ir lankytojų interesams. O dabar norima patenkinti žmonių smalsumą, kažkokias savas ambicijas“, – įsitikinusi B.Kymantaitė.

Pasak jos, egzotinius gyvūnus sode nori matyti ir daugelis jo darbuotojų. Juk jiems įdomiau dirbti su tokiais, o ne įprastais gyviais. Atsisakius dalies gyvūnų, reiktų atsisakyti ir dalies darbuotojų. Uždaras ratas.

Be to, jei Kaune būtų eksponuojami tik vietiniams kraštams būdingi gyvūnai, juos lankytojai regėtų ištisus metus. Ne kaip dabar – egzotiniai gyvūnai šaltuoju metų laiku uždaromi į aptvarus.

Vietoj 40-ties gavo 11,5 mln. eurų

Neseniai LZS lankėsi ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai. Šio komiteto vicepirmininkas pritaria visoms B.Kymantaitės išsakytoms mintims ir teigia esantis itin susirūpinęs situacija LZS.

„Nė vienas Lietuvos zoologijos sodas ar žvėrinčius neatitinka europinių standartų. Ir ne tik dėl investicijų trūkumo. Didžioji problema yra atsakymas į klausimą, kodėl mes vis dar neįstojam į EZSAA. Dėl prastos vadybos, dėl to, kad gyvūnų sąlygos, ypač egzotinių, neatitinka standartų, kuriuos kelia europinė organizacija. Paskirtas kuratorius iš Didžiosios Britanijos nusivylė LZS veikla. Jei nesugebi užtikrinti gyvūnui komfortiškų sąlygų, atsisakyk laikyt jį“, – piktinosi Seimo narys.

Asmeninio albumo nuotr./Simonas Gentvilas
Asmeninio albumo nuotr./Simonas Gentvilas

S.Gentvilo žiniomis, ES yra priėmusi direktyvą dėl gyvūnų gerovės, tačiau Lietuva jos neskuba įgyvendinti. Kodėl? Todėl, kad tai padarius, gali tekti uždaryti LZS.

„Aplinkos ministerija vis nepatvirtinta griežtesnių gyvūnų gerovės taisyklių iš esmės dėl to, kad jai pavaldus valstybinis zoologijos sodas jų neatitiks. Bijoma tai pripažinti. Pvz., reikia ir veterinarų specializuotų, o tokių Lietuvoje nėra. Esame agrarinis kraštas, tad ir veterinarijos akademija yra išsivysčiusi ne zoologijos tiriamaisiais tikslais.

Elgiamės atvirkščiai: svarbiausia parodome gyvūną, o po to galvojame apie jo gerovę. Mūsų zoologijos sodas, bandydamas atliepti turistų poreikius, orientuojasi į egzotinius gyvūnus. O jų laikyti mes neturime jokių sąlygų. Štai Vroclavo zoologijos sode vien į begemotų vandens sistemą investuota apie 5 mln. eurų. Tad logiškesnė misija – telkti lietuviškas nykstančias rūšis, o ne tapti nevykusiu „Disnėjaus“ parku“, – teigė Seimo narys.

TV3 nuotr./Begemotės
TV3 nuotr./Begemotės

S.Gentvilo teigimu, LZS atliko galimybių studiją, kurioje menkai žada keisti kolekcijos sudėtį. Nori toliau orientuotis į egzotinius gyvūnus. Pradėjus kalbėti apie sodo rekonstrukciją, buvo numatytos investicijų lubos – 40 mln. eurų. Bet vykstant projektavimo darbams, sąmata iškilo trigubai. Valstybė yra pasiruošti investuoti tik 11,5 mln. eurų.

„2/3 savo finansų Lietuvos zoologijos sodas gauna iš valstybės, tad ir pirminė funkcija turi būti atitinkama – mūsų nykstančios faunos išsaugojimas. Iš lankytojų gaunama tik 1/3 pajamų – 455 tūkst. eurų. Išeitis aiški, reikia gerinti kokybę, mažinant gyvūnų skaičių“, – įsitikinęs Seimo narys.

Niekad nebuvo išmesti

Pakalbintas LZS direktorius Aurimas Didžiokas situacijos nedramatizavo. Tiesa, pripažino, jog prieš ketvertą metų jo vadovaujama įstaiga buvo išbraukta iš EZSAA narių ir tapo tik kandidate. Jo nuomone, visas problemas išspręstų investicijos.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Aurimas Didžiokas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Aurimas Didžiokas

„EZSAA formavosi nuo 1985 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, mes, kaip atskira šalis, net turėjome jos taryboje savo atstovą, t. y. mūsų sodo direktoriai būdavo tuo atstovu. Iš EZSAA nebuvome išmesti niekada. 2013 m. patikrino pagal mūsų pačių prašymą, nes to norėjo ministerija. Visi sodai nuo 1992 m. vystėsi, o mes vystėmės mažiau, todėl vasarį trijų EZSAA Techninės pagalbos komiteto narių delegacija surašė neatitikimų protokolą ir informavo, kad mes – kandidatai. Tai natūralu.

Šiuo metu iš 294 visateisių narių patikrintų yra tik 51 proc., nes nespėjama tikrinti. Per metus patikrinama tik 13 sodų. Tapę kandidatais ir toliau vystome veiklas su asociacija. Per tą laiką vykau į 7 EZSAA (tarptautinis pavadinimas EAZA – aut. past.) suvažiavimus, ne kartą buvo atvykęs paskirtasis mentorius. Mums buvo suteiktas 5-erių metų laikotarpis pagerinti gyvūnų gerovę“, – paaiškino A.Didžiokas.

Anot jo, kandidatai, kaip ir nariai, moka asociacijai, tik mažesnius, nario mokesčius ir naudojasi jos teikiamomis galimybėmis. LZS verkiant reikia tarptautinės patirties ir būtent „eaziškos“. Zoologijos sodų ir akvariumų Europoje yra virš 3 500, o EZSAA priklauso tik 400 (su 19 kandidatų). Tad, direktoriaus teigimu, niekas nežino, kokia situacija yra 88 proc. Europos zoologijos sodų.

Vis dėlto, EZSAA – pati didžiausia zoosodų bendruomenė pagal narių skaičių. Apskaičiuota, kad kiekvienais metais daugiau nei 140 milijonų žmonių apsilanko jai priklausančiose institucijose.

Tikėtina, jog nespėsime iki 2018 m. sutvarkyti sodo, t. y. atlikti rekonstrukcijos, bet svarbu, kad EZSAA matytų ir įvertintų mūsų pastaraisiais metais įdėtas pastangas, – teigė A.Didžiokas.

„Taip, šiuo metu paskirtasis mentorius nerimauja dėl mūsų lėtų tempų, tačiau sprendžia ne vienas jis, o visas techninės pagalbos komitetas, kurio pirmininkas 2013 m. lankėsi Kaune ir puikiai žino mūsų situaciją. Tikėtina, jog nespėsime iki 2018 m. sutvarkyti sodo, t. y., atlikti rekonstrukcijos, bet svarbu, kad EZSAA matytų ir įvertintų mūsų pastaraisiais metais įdėtas pastangas.

Vykdome daug daugiau edukacijos, gyvūnų praturtinimo, sukėlėme gyvūnų duomenis į bendrą tarptautinę duomenų bazę, nuo nulio dabar jau turime daugiau kaip 1 100 val. per metus savanorių darbo, esame praktikos vieta 5 švietimo įstaigų atstovams, esame EZSAA partneriai projekte ERASMUS+“, – teigė A.Didžiokas.

Mažiausias biudžetas iš Baltijos šalių

Rekonstrukcija, anot LZS direktoriaus, prasidės, kai bus atliktos viešųjų pirkimų procedūros. Veterinarijos gydyklos pirkimas buvo pradėtas prieš pastaruosius naujuosius metus, o sustojo, sulaukus ieškinio.

„Neturėdami 40 mln. eurų, turime suprojektuoti tokį sodą, kuris atitiktų ir skirtą biudžetą, ir EZSAA reikalavimus. Sutinku, reikia gerinti gyvūnų gyvenimo sąlygas, bet tam reikia finansų. O dėl primatų veterinarų, ką Lietuvoj turime geriausio, tomis paslaugomis ir naudojamės“, – patikino jis.

Paklaustas, ką mano apie gyvūnų teisių apsaugos atstovų ir S.Gentvilo išsakytą nacionalinio parko viziją, A.Didžiokas jiems paprieštaravo: „Jei čia kažkieno tokia asmeninė nuomonė, tai pasakysiu savąją – aš taip nemanau. Nėra vien tik juoda ar balta. Labai noriu užsiimti ir išsaugojimu, bet kitos funkcijos ne mažiau reikalingos. Tačiau pirmiausia reikia sutvarkyti sodo infrastruktūrą, gyvūnų gerovę. Gyvūnų gerovės įstatymas, manau, bus paliestas dar šiemet. Pagalvokite, kas būtų, jei LZS netektume. Artimiausi sodai būtų Rygoje ir Varšuvoje“.

2015 m. duomenimis, LZS biudžetas siekė 1,9 mln., Rygos – 3,1, o Talino – 4,5 mln. eurų. Pasak direktoriaus, LZS Kaune turi išlikti savo vietoje ir toks, koks yra, nes jo dydis yra tinkamas, nei per mažas, nei per didelis miesto tipo zoologijos sodui (15,66 ha), landšaftas idealus, daugelis jo tokio Lietuvai pavydi, sodo istorija – daugiau nei įspūdinga (kitąmet bus minimas aštuoniasdešimtmetis).

Įvardijo europinės institucijos pastabas

O kokios tos EZSAA pastabos, kurių nuolat sulaukia LZS? A.Didžiokas sutiko įvardyti keletą didžiausių problemų. Anot jo, beždžionių namas yra pagrindinis rūpestis. Žiemą gyvūnai suleidžiami tik į dvi patalpas, be galimybės juos perkelti, siekiant išvalyti narvus ar suteikti medicininę pagalbą. Tai nepriimtina ir sprendimas turi būti rastas kuo greičiau.

„Beždžionyno pastatas, lyginant su 2013 m., kada pateiktos pastabos, pagal galimybes buvo suremontuotas: uždengtas naujas stogas, apšiltintos ir perdažytos lauko sienos, padarytos trys patalpos, lauko voljeras paaukštintas ir praplėstas, gyvūnų skaičius sumažintas, tad vietos padaugėjo“, – pastabą pakomentavo direktorius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Beždžionė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Beždžionė

Užkliuvo europinei organizacijai ir liūto narvas, kurio pertvaros – medinės, grindys tarnauja tik kaip lova. Gyvūnas praleis didžiąją dalį žiemos tame narve. Anot A.Didžioko, po pastabos pateikimo senbuvė liūtė Molė buvo apgyvendinta su dviem liūtais. Pastatytos naujos erdvios žiemojimo patalpos su šildomomis grindimis, perplanuotas lauko voljeras.

„Buvo išsakytos pastabos ir dėl per mažo ruoniui skirto baseino. Pagal galimybių studiją baseinas suplanuotas kitoje vietoje, tad netikslinga investuoti į plėtimą dabartinio baseino. Vis dėlto, pernai jis sutvarkytas, ruonis sveikas. Kliuvo ir tai, kad papūgoms trūko praturtinimo. Sureagavome. Lokių voljeras, kuris kritikuotas, buvo suremontuotas ir pritaikytas mažesniems gyvūnams: vienoje pusėje – lapės, kitoje – korsakai“, – minusus pliusais toliau vertė direktorius.

Anot jo, per ketverius metus buvo sutvarkytas ir muntjakų aptvaras, stumbrų voljeras, plėšriųjų paukščių pastato stogas ir lauko voljero pertvaros, atnaujinti snieginių leopardų voljerai, elnių tvora, suremontuotos žirafų vidinės patalpos lankytojams, tapyrams įrengtas lauko baseinas, pakeista medinė naminių gyvūnų kaimelio tvora, nauja segmentine tvora aptverti karčiuotieji vilkai, suremontuotas terariumo fasadas ir laiptinė, pastatytas namelis pelėdoms, įrengta nauja tvora arktiniams vilkams.

„Kaip matote, reaguojama į asociacijos pastabas, situacija keičiasi, bet kažkam mes vis tiek būsime „trukdžiai“, – patikino A.Didžiokas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min