Anksčiau manyta, kad varnos maistą slepia dėl streso. Pasirodo, jos tai daro todėl, kad galvoja, jog jį kas nors gali pavogti.
Olandų mokslininkų grupė kartu su Nicola Clayton 7 mėnesius tyrė varnų elgesį Kembridžo universiteto laboratorijoje (Didžioji Britanija). Mokslininkai sukūrė kompiuterinius modelius, kuriuose varnos gaudydavo maistą įvairiomis sąlygomis. Nustatyta, kad varnos ėmė slėpti sumedžiotą maistą, tačiau imta ginčytis dėl tokio elgesio priežasčių. Vieni teigė, kad šie paukščiai taip elgiasi dėl streso (ypač, jeigu netoliese yra už juos didesnių paukščių). Kiti – kad varnos maistą slepia, nes supranta, kad kas nors jį gali pavogti.
Paneigti pirmajai teorijai N. Clayton atliko dar vieną eksperimentą, kuriame iš varnų būdavo „pavogtas“ jų paslėptas maistas. Mokslininkų teigimu, jeigu streso teorija būtų teisinga, suvokusios, kad kažkas pavogė jų maistą, varnos turėjo skubėti ieškoti kito, tačiau didelei mokslininkų nuostabai – didelio skirtumo tarp abiejų elgesio modelių neužfiksuota.
Nustatyta, kad šie paukščiai turi stebėtinų sugebėjimų surasti paslėptą maistą. Negana to, iš dalies paneigta ir streso teorija. Tiesa, šiuo metu N. Clayton atlieka tolimesnius eksperimentus, kuriais bandys patvirtinti jų intelekto teoriją, pašalinus kitus veiksnius, galinčius įtakoti jų elgesį (pavyzdžiui, lėtą reakciją).
Pasak N. Clayton panašų intelektą turi tik šunys, beždžionės ir tam tikrais atvejais – žiurkės.
Tačiau tai dar ne viskas! Vašingtono universiteto mokslininkas Johnas Marzluffas jau anksčiau yra nustatęs, kad varnos geba atskirti žmonių veidus ir įsidėmėti savo priešus. Taigi jeigu žmogus joms padaro kažką blogo, net praėjus keliems metams, varnos atsimena jo veidą ir gali kerštauti. Taigi jeigu jus kada nors užpuolė varna, gali būti, kad jai kada nors esate padarę ką nors blogo arba tiesiog esate panašus į kitą žmogų.
