Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pasaulio internautai gali stebėti Lenkijoje gyvenančius sakalus

Interneto kameros perduodamas vaizdas
Kadras iš webcam.peregrinus.pl/wloclawek-mpec-podglad-z-wloclawka transliacijos / Sakalas budi prie savo lizdo ant Vroclaveko šiluminės elektrinės kamino.
Šaltinis: BNS
0
A A

Varšuvos centre esančių Kultūros ir mokslo rūmų 45-ame aukšte perinti sakalų keleivių pora susilaukė pirmojo palikuonio, o šių sparnuočių gyvenimą gali stebėti visi norintys, nes ornitologai įtaisė stebėjimo kameras, kurių vaizdas transliuojamas internetu, pranešė dienraštis „Rzeczpospolita“.

Pasak dienraščio, Varšuvoje viena vaizdo kamera įrengta lizdo viduje, kita – išorėje, o jų vaizdas transliuojamas tinklalapyje www.webcam.peregrinus.pl.

Tokios pat kameros veikia ant Vloclaveko miesto šiluminės elektrinės kamino, kur įsikūrusi sakalų pora augina jau du jauniklius.

Šių plunksnuotųjų plėšrūnų gyvenimas jau sudomino internautus iš 80 šalių, rašo „Rzeczpospolita“.

Varšuvoje sakalai keleiviai apsigyveno pačiame Kultūros ir mokslo rūmų viršuje – 13 aukštų virš apžvalgos aikštelės, kurioje visada gausu turistų.

Kaip sakė Sakalų globos draugijos ornitologas Slawomiras Sielickis, dar visai neseniai apie šios rūšies sakalų gyvenimą žinota labai nedaug. Sakalai keleiviai įprastų lizdų nesuka, o kiaušinius peri kalnuose vietose ant uolų atbrailų arba paliktuose kitų paukščių lizduose.

2–3 savaičių amžiaus jaunikliai pradeda vaikščioti, tačiau lizdą savarankiškai palieka tik po trijų mėnesių.

Varšuvos kultūros ir mokslo rūmuose sakalai pirmąkart apsigyveno 1998 metais. Žinoma, kad Lenkijos sostinėje peri daugiau šios rūšies paukščių: viena pora gyvena Žeranų šiluminės elektrinės kamine, o dar kelios – prie tarptautinio oro uosto Okiencų rajone.

Iš viso toje šalyje šiuo metu žinoma 14 sakalų keleivių lizdų, nors dar praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje Lenkijoje šie paukščiai neperėjo. Praeitame šimtmetyje sakalas keleivis paskutinį kartą buvo pastebėtas 1965 metais.

Mokslininkai mano, jog jų laikino išnykimo Lenkijoje pagrindinė priežastis buvo cheminių trąšų, ypač pesticidų, naudojimas žemės ūkyje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min