Kauno Žaliakalnio klinikos veterinarė Rimantė Ruseckienė sakė, kad sunkiausia per karščius yra stambiems, trumpo snukio šunims, pavyzdžiui, buldogams ar mopsams.
„Tokius šunis vasarą būtina dažnai maudyti. Taip pat reikėtų nuolat trinti sušlapintais rankšluosčiais“, – patarė veterinarė.
Anot jos, katinams per karštį yra šiek tiek lengviau, mat šie yra linkę gudriau slėptis vėsiose kambario vietose, pavyzdžiui, po lova. Kol kas Žaliakalnio klinikoje buvo tik vienas nuo karščio sunegalavęs gyvūnas. Šuo susirgo, kai šeimininkai, išėję penkiolikai minučių į parduotuvę, paliko jį mašinoje.
„Perkaitusį augintinį išmaudėme, apdėjome šlapiais rankšluosčiais ir jis greitai atsigavo“, – sakė R.Ruseckienė.
Per karščius ypatingos priežiūros prireikia ir kai kuriems Kaune įsikūrusio Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams. Sunkiausia per karščius yra baltajam lokiui – jį zoologijos sodo darbuotojams reikia kelis kartus per dieną maudyti, taip pat dažniau keisti baseino vandenį. Ėsti baltajam lokiui duodama į ledo gabalą sušaldytų žuvų.
„Ne mažiau sunku ir šiauriniams elniams, avijaučiams. Šiuo metu esame atidarę vėsias vidines patalpas, kad jie galėtų pasislėpti nuo karščio“, – sakė Kauno zoologijos sodo zoologė Jelena Trasauskienė. Taip pat šiems gyvūnams šlapinama žemė, ant kurios jie guli, dažniau keičiamas geriamasis vanduo.
Nors kai kurie Šiaurės gyvūnai nuo karščio gali ir rimtai sunegaluoti, o kartais nugaišti, šiuo metu rimtai susirgusių augintinių Kauno zoologijos sode nėra.
