TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Piktavalio smurtą patyrusi kačių globėja iš policininkų sulaukė ne pagalbos, o baudos

Globos sulaukęs kačiukas
„Lesės“ nuotr. / Globos sulaukęs kačiukas
Šaltinis: 15min
0
A A

Vilniaus gyvūnų mylėtojus sukrėtė absurdiška istorija, per kurią nukentėjo benames kates globojusi vilnietė. Katėms maisto atnešusią moterį sumušė piktavalis vyras, o atvykę policijos pareigūnai stojo smurtautojo pusėn.

Smurtą patyrusi Antakalnio gyventoja iš policininko sulaukė ne užtarimo ir pagalbos, o tik pasiūlymo kreiptis į teismą ir... 400 litų baudos. Jai nepadėjo net oficialus seniūno leidimas šerti beglobes kates, nes pareigūnui pasirodė, kad jame nepakankamai detaliai nurodyta šėrimo vieta.

Gyvūnų globėjai prašo sušvelninti taisykles

Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėse nustatyta, kad šerti benamius gyvūnus galima tik jų populiaciją mažinantiems asmenims seniūnijos nustatytose vietose. Tokios vietos turi būti nuošalios, žmonių nelankomos. Šeriant kitose vietose – gresia bauda. Kadangi taisyklėse nėra aiškiai apibrėžta, kas yra šėrimas – itin skrupulingas policijos pareigūnas gali skirti baudą net už gyvūnui paduotą trupinį.

Gyvūnų globos organizacija „Lesė“ kartu su iniciatyviais miestelėnais raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Gyvūnų globos ir apsaugos komisijos pirmininkę su prašymu sušvelninti taisykles.

Pasak „Lesės“ vadovės Vestos Auškalnienės, šis reikalavimas yra akivaizdžiai per griežtas. Negeranoriškai nusiteikę seniūnai turi puikias sąlygas trukdyti įteisinti tokias vietas, argumentuodami, kad jų seniūnijoje tinkamų vietų nėra arba kad jau yra įteisintų šėrimo vietų ir jų pakanka.

„Bet juk didesnėje seniūnijoje žmogui, ypač vyresnio amžiaus, gali būti ir per toli iki jų nueiti. Kaip rodo Antakalnyje įvykęs incidentas, net ir seniūno leidimas neužkerta kelio konfliktui tarp gyvūnų globėjų ir jų priešininkų“, – sako V.Auškalnienė. – Taigi prašome savivaldybės atsisakyti kai kurių taisyklių punktų ir į beglobių gyvūnų situaciją pasižiūrėti lanksčiau ir humaniškiau.“

Iš draudimų daugiau žalos nei naudos

Gyvūnų globėjai mano, kad nemaitindami valkataujančių gyvūnų jų populiacijos problemų neišspręsime. Čia gali padėti tik atsakingas požiūris į augintinių dauginimąsi, priežiūrą ir sterilizacijos programos.

Aš jau nekalbu apie moralinę šio klausimo pusę. Kaip paaiškinti vaikams, kad negalime paduoti kąsnio maisto suvargusiam gyvūnui, nes to neleidžia taisyklės? – klausia Vesta Auškalnienė.

„Nemaitinamos katės susiras maisto pačios, jos greičiausiai išgyvens, nors ir badaus. Badaujančio gyvūno imunitetas silpnas, jis greitai suserga ir tampa ligų platintoju. Taigi jo grėsmė visuomenei dar didesnė“, – teigia „Lesės“ vadovė.

Jos manymu, su šia bėda reikia kovoti ne baudomis, o kuo daugiau šviesti žmones ir stiprinti jų atsakomybę. Ji pritaria, kad gyvūnus šeriantys žmonės turi stengtis paisyti kaimynų interesų, šėryklas prižiūrėti, tvarkyti.

V.Auškalnienė pasakojo, kad nešeriamos katės paprastai neprisileidžia žmogaus, jas sunku pagauti ir sterilizuoti. O maitinami gyvūnai tampa gerokai jaukesni, sveikesni, juos prižiūrintys žmonės prisiima daugiau atsakomybės už juos, savo iniciatyva sterilizuoja, gydo susirgusius. Jos duomenimis, šiuo metu Vilniaus mieste yra apie 150 tvarkingų benamių kačių šėryklų.

„Aš jau nekalbu apie moralinę šio klausimo pusę. Kaip paaiškinti vaikams, kad negalime paduoti kąsnio maisto suvargusiam gyvūnui, nes to neleidžia taisyklės? Ar tikrai taip išauginsime jautrius, gerus ir atsakingus žmones?“ – argumentuoja „Lesės“ vadovė.

Apie VšĮ „Lesė“: 2007 metais įkurta VšĮ „Lesė“ yra gyvūnų globos organizacija, kuri užsiima laikina gyvūnų globa ir naujų šeimininkų jiems paieška bei beglobių gyvūnų sterilizacijos programomis. Organizacija yra finansuojama iš rėmėjų aukų. Joje dirba vien savanoriai gyvūnų mylėtojai, kurie už tai negauna finansinio atlygio. 2007 metais „Lesė“ (anksčiau – „Vilniaus Pifas“) buvo viena iš pirmųjų organizacijų, kurios nemigdė gyvūnų, kai Lietuvoje dominavo savivaldybių išlaikomos prieglaudos ir karantino tarnybos, kuriose iki 90 proc. gyvūnų buvo užmigdomi be vilties surasti namus.

2008 metais „Lesė“ atidarė savo pirmąją prieglaudėlę ir nuo tada rado namus daugiau nei 1 500 gyvūnų.

„Lesė“ taip pat buvo programos „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“, kurios tikslas – humaniškais būdais sumažinti beglobių gyvūnų populiaciją, pradininkė ir lyderė Vilniaus mieste, vykdė gyvūnų sterilizacijos programas socialiai remtinoms grupėms Vilniuje ir Kaune. Ji finansavo daugiau nei 2 100 gyvūnų sterilizaciją.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min