Kitą savaitę Seime bus svarstomi Baudžiamojo ir Administracinių teisių pažeidimų kodeksų pataisų projektai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Seimo narė Dangutė Mikutienė siūlo griežtinti bausmes gyvūnų kankintojams ir taikyti laisvės atėmimą iki ketverių metų. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pozicija švelnesnė – komitetas sutinka griežtinti bausmes tik iki pusantrų metų laisvės atėmimo.
Tuo metu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S.Šedbaras savo ruožtu siūlo Baudžiamajame kodekse (BK) palikti tą pačią bausmę – laisvės atėmimą iki vienerių metų – ir ja bausti pagal BK tik tuos žmones, kurie savo žiauriu elgesiu gyvūną suluošina arba nužudo, bet ne kankina. „Paprasti“ kankintojai, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, turėtų atsipirkti baudomis nuo 100 iki 300 Lt.
Atrišamos kankintojų rankos
Gyvūnų globos organizacijos piktinasi tokiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymu ir sako, kad tai gali kaip tik paskatinti neatsakingą elgesį su gyvūnais. Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus prezidentė Danutė Navickienė sakė, kad siūlydamas tokį projektą S.Šedbaras tarsi gina gyvūnų kankintojus: „S.Šedbaras pateikdamas tokį Baudžiamojo kodekso pataisos projektą, kuris atriša rankas gyvūnų kankintojams, tarsi yra jų globėjas.“
„Paprasti“ kankintojai, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, turėtų atsipirkti baudomis nuo 100 iki 300 Lt.Anot jos, toks Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas yra esamos padėties apsunkinimas: „Pagal šitokią kodekso formuluotę reikės įrodinėti, kad gyvūnui buvo padaryta žala. O kas tai norės daryti? Aišku, niekas. Todėl iš viso bus nieko nedaroma – kankintojai liks nenubausti.“
D.Navickienė sakė, kad teisės aktuose negali būti jokio laisvo interpretavimo, todėl pagal S.Šedbaro pateiktą projektą išeina, kad gyvūną galima kankinti ir sugautam išsisukti su kelių šimtų litų bauda. Pavyzdžiui, šuns kailio apipylimas dažais, jo nosies šnervių pripurškimas klijų ar gyvūno išmetimas pro langą, jeigu keturkojis nemirs ar neliks suluošintas visam gyvenimui, bus traktuojamas tik kaip administracinis teisės pažeidimas. Toks kankintojas galės būti ramus, kad jis pagal BK baudžiamas nebus ir į kalėjimą nesės, mat kailį galima išplauti, o šnerves – išvalyti.
Teisinasi atskyrę kodeksus
Tuo metu S.Šedbaras 15min.lt aiškino, kad jo ir jo vadovaujamo komiteto siekis – užtikrinti, kad gyvūnų kankinimo atvejai nebūtų praleisti pro teisėsaugos akis. „Juk svarbu ne kokia bausme ar bauda bus nubausti tie kankintojai. Svarbu, kad tokie atvejai apskritai nebūtų praleidžiami pro pareigūnų akis“, – faktą, kodėl jis siūlo nedidinti bausmės, aiškino S.Šedbaras.
Jis taip pat tikino, jog siekiama atskirti Administracinių teisės pažeidimų ir Baudžiamojo kodeksų nuostatas. „Iki šiol abu kodeksai dubliavosi, todėl nebūdavo aišku, pagal kurį kodeksą bausti. Bet kuriuo atveju, juk visada siūloma švelnesnė bausmė. Mes siūlome pagal švelnesnį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą bausti kankintojus, o pagal BK – luošintojus ir žudikus“, – sakė S.Šedbaras.
 |
| Gyvūnų globos organizacijos sunerimusios, kad S.Šedbaro pasiūlyta pataisa visiškai atriš rankas gyvūnų kankintojams. |
„Įsivaizduokime, jeigu žmogus įspyrė gyvūnui ir sukėlė skausmą, juk nepasodinsi jo mėnesiui. Tačiau jeigu jau kokia letena bus lūžusi, tada bus aišku, kad reikia bausti pagal BK“, – aiškino Seimo narys. „Iki šiol BK būdavo per daug žodžių: kankino, suluošino. Juk ir taip aišku, kad jeigu suluošino, tai be skausmo ir kankinimo to padaryti negalėjo“, – kodėl buvo išbraukti žodžiai apie kankinimą, aiškino S.Šedbaras.
Sprendimas priklausys nuo argumentų tvirtumo
Tuo metu didesnes baudas gyvūnų kankintojams siūlanti Dangutė Mikutienė įsitikinusi, kad tai daryti būtina. „Gyvūnų kankinimo atvejų Lietuvoje po Pipiro istorijos nesumažėjo. Tai reiškia, kad žmonės nepasimokė – bausmes didinti būtina. O kur dar plačiai per pasaulį nuskambėjęs atgarsis apie Lietuvą“, – kalbėjo D.Mikutienė.
Seimo narės tvirtinimu, nuo gyvūno iki žmogaus nužudymo – tik vienas žingsnis: „Daugumos už žmogžudystes kalėjimuose sėdinčių nusikaltėlių kriminalinės istorijos prasidėjo nuo žiauraus elgesio su gyvūnais.“
Anot D.Mikutienės, kokį sprendimą – griežtinti bausmes ar palikti jas tokias, kokios buvo iki šiol – priims Seimo nariai, priklausys tik nuo projektų siūlytojų argumentų stiprumo ir pačių Seimo narių savimonės.
