Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šiemet baltieji gandrai anksčiau pakilo skrydžiui į žiemavietes

Gandrai lizde
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Gandrai lizde
Šaltinis: 15min
0
A A

Įprastai baltieji gandrai mūsų šalį palieka paskutinę rugpjūčio savaitę. Tai pastebėjo ir mūsų protėviai, rugpjūčio 24 dieną pavadinę gandrų išskridimo diena. Ir iš tikrųjų, gandrai gana tiksliai masiškai išskrisdavo būtent šią dieną, su ne didesne kaip kelių dienų paklaida. Tačiau šiais metais stebima visai kitokia situacija – dar likus kone dviem savaitėms iki Šv. Baltramiejaus dienos, laukuose jau retai pamatysi didesnius baltųjų gandrų būrius – nedažni net keliolikos, juolab keliasdešimties paukščių būreliai.

Paskutinę rugpjūčio savaitę tolimą kelią link žiemaviečių pradeda dauguma mūsų krašte perėjusių paukščių, o pasilieka tik vėlyvos poros, kurios dar rūpinasi į lizdus sugrįžtančiais jaunikliais, arba nuo būrių atsiskyrę pavieniai individai bei atskiros šeimos (matomai irgi vėlyvų vadų).

Gandrai visada laukdavo palankių sąlygų, kuomet susiformuoja šilto oro srovės, „pakeliančios“ gandrus aukštai į dangų ir leidžiančios sklendžiant pajudėti pietų link.

Tuo tarpu didžiuliai baltųjų gandrų būriai per vieną ar kelias dienas, sklęsdami šiltų orų termikuose, palieką Lietuvos padanges. Tai pastebėjo ir mūsų protėviai. Ne veltui jie rugpjūčio 24 d. pavadino šv. Baltramiejaus diena, arba gandrų išskridimo diena. Ir iš tikrųjų, gandrai gana tiksliai masiškai išskrisdavo būtent šią dieną, su ne didesne kaip kelių dienų paklaida.

Tokias paklaidas galima paaiškinti orų sąlygomis, mat gandrai visada laukdavo palankių sąlygų, kuomet susiformuoja šilto oro srovės, „pakeliančios“ gandrus aukštai į dangų ir leidžiančios sklendžiant pajudėti pietų link.

Šiais metais stebima visai kitokia situacija – dar likus kone dviem savaitėms iki Šv. Baltramiejaus dienos, laukuose jau retai pamatysi didesnius baltųjų gandrų būrius – nedažni net keliolikos, juolab keliasdešimties paukščių būreliai. Rytų ir Pietų Lietuvoje paskutinę savaitę laikėsi dažniausiai tik pavieniai paukščiai, matomai dar besirūpinantys vėlyvų vadų jaunikliais, arba atskiros šeimos.

Skaitytojo Simo nuotr./50 gandrų vienoje vietoje
Skaitytojo Simo nuotr./50 gandrų vienoje vietoje

Kelis kartus pakeliavus nuo Varėnos iki Ignalinos, pavyko pamatyti tik vieną keliolikos paukščių būrelį. Lietuvos ornitologų draugija (LOD), prieš metus užbaigusi baltųjų gandrų apsaugai skirtą Europos Sąjungos LIFE+ programos finansuotą projektą, ir toliau stebi šių paukščių būklę šalyje. Dėmesys kreipiamas ne tik į perinčias poras, bet ir kaip sekasi paukščiams ruoštis kasmetinei rudeninei kelionei, ar nevyksta nepalankių permainų šiuo laikotarpių. Šiuo metu, nors daug kur ariami laukai, pjaunami javai – niekur nematyti besibūriuojančių gandrų.

Antano Petraškos duomenimis, gausiau gandrų galime aptikti ir buitinių atliekų sąvartynuose.

Kituose šalies regionuose LOD narių duomenimis, dar galima pamatyti ir didesnius baltųjų gandrų būrelius, net iki keliasdešimt paukščių, tačiau dažniausiai iki keliolikos individų. Tik Raseinių rajone Sauliui Karaliui pavyko arimuose suskaičiuoti maždaug šimtą gandrų. Antano Petraškos duomenimis, gausiau gandrų galime aptikti ir buitinių atliekų sąvartynuose. Anksčiau rašėme apie šimtinius baltųjų gandrų Dumpių sąvartyne, kuriuos užregistravo Julius Morkūnas.

Būtent jis pastebėjo, jog gandrų skaičius čia sparčiai augo liepos gale, spėdamas, jog paukščiai jau ruošiasi rudeninei kelionei.  Panašu, jog ši hipotezė dabar pasitvirtino šimtu procentu: dar rugpjūčio pradžioje šalies laukuose matyti skaitlingi (šimtiniai) baltųjų gandrų būriai šiais metais nepaprastai anksti, jau šio mėnesio pirmąją dekadą paliko Lietuvą pakildami ilgam migraciniam skrydžiui į žiemojimo vietas. Nors tuo metu dar neretai lizduose sparnus mankštinosi vėlyvieji gandriukai, kuriuos su jų tėvais ir dabar dar matome mūsų laukuose.

Alfredo Pliadžio nuotr./Gandrai virš Vilniaus
Alfredo Pliadžio nuotr./Gandrai virš Vilniaus

Pavarčius gamtinę literatūrą nepavyko aptikti jokios faktinės medžiagos apie baltųjų gandrų masinį išskridimą rugpjūčio pradžioje. Taigi, kas šiais metais lėmė šį gandrų migracinės elgsenos pokytį, nulėmusį išskirtinai ankstyvą rudeninės migracijos pradžią?

Lietuvai nebūdingi ir ilgai užsitęsę karščiai yra pagrindinė tokios gandrų elgsenos priežastis.

Ornitologai vieningai sutinka, jog šiuo aspektu pastaroji vasara yra netipiška ar net išskirtinė. Paaiškinimų būta įvairių, tačiau, matyt, Lietuvai nebūdingi ir ilgai užsitęsę karščiai yra pagrindinė tokios elgsenos priežastis. Karštas oras, turbūt, netiesiogiai nulėmė šiuos pokyčius.

Jis nulėmė aplinkos sąlygų pasikeitimus, pirmiausiai siejant juos su baltųjų gandrų mitybinėmis sąlygomis. Šiuo metu, skirtingai nuo ankstesnių vasarų, kuomet pievos skambėdavo nuo žiogų svirpimo, pievose labai tylu.

Kai kur išgirsi pavienio žiogo ar skėriuko svirptelėjimą, o juk rugpjūčio mėnuo yra pats žiogų griežimo metas. Negausu ir kitų vabzdžių, kurie su žiogais sudaro reikšmingą baltųjų gandrų raciono dalį antroje vasaros pusėje. Net šlapiose šienaujamose pievose dabar pavyksta pamatyti vos vieną kitą varlę, negausu ir pelinių graužikų.

BFL/Sauliaus Žiūros nuotr./Gandras
BFL/Sauliaus Žiūros nuotr./Gandras

Matyt, neįprastai prastos mitybinės sąlygos ir lėmė žymiai ankstyvesnę gandrų rudeninės migracijos pradžią. Moksliniais tyrimais įrodyta (tiesa, kitoms migruojančių paukščių rūšims), jog migracijos pradžią nulemia keli veiksniai: paukščio fiziologinė būklė, kuri siejama su jo įmitimu ir esamomis mitybinėmis sąlygomis, bei aplinkos veiksnių visuma – dienos trukmė, vidutinė paros temperatūra, šalnos ir pan.  Todėl, panašu, jog šiais metais baltuosius gandrus anksčiau palikti Lietuvą paskatino vasaros antroje pusėje susidariusios ypač nepalankios jiems mitybinės sąlygos.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min