Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Širšių ir širšuolų antskrydžiai: ištverkime dar dvi savaites

Vapsva
wikimedia.org nuotr. / Vapsva
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Aktyvesnės širšių atakos vasarotojus kamuos dar maždaug dvi savaites. Rudenėjant širšių gretos retės, jos taps vangesnės ir ne tokios įkyrios.

Poilsiautojai, paprastai apsirūpinę įvairiomis priemonėmis nuo uodų, šį sezoną negali atsistebėti – uodai nepuola, užtat tenka gintis nuo širšių. Jos tiesiog spiečiais suskrenda prie maistu nukrautų stalų ir intensyviai suka ratus.

Lietuvos Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės vadovas Eduardas Budrys priminė, kad uodai veisiasi vandenyje, o ši vasara palyginti sausa, krūmai išdžiuvę, todėl sąlygos uodams daugintis nepalankios.

Širšės ieško maisto, todėl vos jį užuodę atsiduria prie stalo. Ypač mėgsta vaišintis saldumynais, o mėsos produktus naudoja lervų maitinimui.

Užtat jos puikiai tinka plėviasparniams vabzdžiams ir širšėms. „Kadangi vasara šilta, širšių lizdai dideli ir stiprūs. Širšės ieško maisto, todėl vos jį užuodę atsiduria prie stalo. Ypač mėgsta vaišintis saldumynais, o mėsos produktus naudoja lervų maitinimui“, – pasakoja E.Budrys.

Lizdų mažiau, bet jie gausūs

Praėjusi žiema Lietuvoje buvo gili, todėl irgi palanki vabzdžiams. „Šiltos žiemos su atodrėkiais jiems nepalankios, nes pajutę šilumą vabzdžiai mano, kad jau atėjo pavasaris, ir atsibunda. Tačiau po to atšalus vėl užmiega, o tai pareikalauja daugiau energijos, dalis jų žūsta“, – aiškina specialistas.

Širšės šiemet susuko mažiau lizdų, mat gegužė, kai lizdai pradeda vystytis, buvo lietinga. Tačiau vėliau orai pasitaisė ir lizdai vystėsi sparčiai – tapo gausūs ir stambūs.

„Labai daug širšių darbininkių, tačiau baigiantis vasarai jos ima silpti ir miršta. Rudeniop naujos darbininkės neauginamos, o senos išmiršta, nes gyvena tik apie 2 mėnesius“, – kalba E.Budrys.

Audriaus Bagdono/BFL nuotr./Vapsvos
Audriaus Bagdono/BFL nuotr./Vapsvos

Jis pažymi, kad širšių lizdai yra vienmečiai. Motinėlės žiemoja po medžių žieve, uoksuose ar po spaliais, o pavasarį atsibudusios kuria naują lizdą, kuris rudenį vėl sunyksta.  

Veiksmingas liaudiškas metodas

Visos gamtoje esančios vapsvos yra naudingos ekosistemai, nes medžioja vabzdžius, padeda naikinti sodo kenkėjus.

Vis dėlto palankiausias metas suardyti širšių lizdą yra gegužės mėnesį ar birželio pradžioje. Tuo metu kapšelyje bus tik viena širšė – patelė-motinėlė.

Širšuolai, kaip naktiniai drugeliai, vakarais skrenda į šviesą ir neranda kelio atgal. Jie nėra agresyvūs – tik pasiklydę.

Kitu metu ardyti lizdų be specialistų pagalbos nepatartina – širšės gins savo namus.

E.Budrys pasidalija liaudišku metodu, padedančiu atsiginti nuo širšių: į stiklainį įpilti alaus ir įdėti medaus. Šis gėrimas širšes traukia kaip magnetas – beragaudamos jos jame ir paskęsta.

Bitės palieka geluonį, vapsvos – ne

E.Budrys ne kartą įsitikino, kad įvardijant vapsvos rūšį žmonėms neretai kyla problemų. Jis primena, kad bendruomenines vapsvas derėtų vadinti širšėmis.

Didžioji vapsva, dažniausiai gyvenanti vietovėse netoli miško ir lizdus sukanti palėpėse, turi kitą vardą – tai yra širšuolas.

„Tai yra sutemų vabzdžiai. Širšuolai, kaip naktiniai drugeliai, vakarais skrenda į šviesą ir neranda kelio atgal. Jie nėra agresyvūs – tik pasiklydę. Na, pavojų keltų nebent tokį, kad užgesinus šviesą jie kur nors nutūps, o jūs nepastebėję atsisėsite, prispausite – ir įgels“, – kalba E.Budrys.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bitė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bitė

Jis pažymi, kad vapsvos geluonį naudoja arba gynybai, arba sumedžioti grobį.

„Bičių geluonis skausmingesnis, nes jis ištrūksta, lieka įgėlimo vietoje ir toliau skleidžia nuodus, todėl jį reikia kuo greičiau ištraukti, tačiau nespausti, kad neišsiskirtų dar daugiau nuodų. Širšių geluonis neištrūksta, todėl gelia tik tol, kol širšę nupurtome“, – lygina pašnekovas.

Alergiškiems žmonėms būtina turėti vaistų

Aštrus skausmas, patinimas – tokia įprastinė audinių reakcija į įgėlimą. Paprastai šie pojūčiai išnyksta per kelias valandas. Pasitaiko ir stipresnių reakcijų, kai patinsta visa galūnė. Įkandimo vietą rekomenduojama šaldyti.

Bičių geluonis skausmingesnis, nes jis ištrūksta, lieka įgėlimo vietoje ir toliau skleidžia nuodus, todėl jį reikia kuo greičiau ištraukti, tačiau nespausti, kad neišsiskirtų dar daugiau nuodų.

E.Budrys stovyklautojus ragina būti budrius ir prieš geriant gėrimus iš skardinių įsitikinti, ar juose nėra įkritusios širšės: įgėlimai ryklėje ar gerklose prasidėjus tinimui, gali sukelti gyvybei grėsmingus kvėpavimo sutrikimus. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus.

Gyvybei pavojinga alerginė reakcija žmogų gali ištikti po širšės įgėlimo praėjus vos keliolikai sekundžių – tai priklauso nuo žmogaus imuniteto, organizmo savybių ir nuodų kiekio. Tuomet kiekviena akimirka brangi, nes žmogus gali staiga mirti uždusęs nuo kvėpavimo takų sutinimo ar dėl to, kad staiga nukrenta kraujo spaudimas.

Bičių įgėlimams alergiškiems žmonėms reikėtų visada su savimi turėti vienkartinių švirkštų, adrenalino, vaistų nuo alergijos ampulėmis.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min