Pranciškus Asyžietis (itališkai – Francesco di Bernardone) apie 1182 m. gimė Asyžiuje, Italijoje. Pasaulis žino Pranciškų Asyžietį kaip poetą, visuomenės veikėją, gamtos mylėtoją, kuris žavėjosi žvaigždžių spindėjimu, kalnais, slėniais ir gyvūnijos grožiu. Pasak istorijos šaltinių, Pranciškus suprato gyvūnus, mokėjo paukščių kalbą, buvo prisijaukinęs vilką. Beturtis žmogus, praturtinęs pasaulį, – Pranciškus Asyžietis mirė 1226 m. spalio 3 d, o spalio 4 d. buvo palaidotas Šv. Jurgio katedroje, vėliau kanonizuotas, palaikai perkelti į Šv. Pranciškaus baziliką Rojaus kalvoje, Asyžiuje. Po mirties Pranciškus Asyžietis Italijoje buvo paskelbtas šventuoju – gyvūnų, katalikybės plėtros, gamtos apsaugos ir prekybininkų globėju.
Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad žmogaus sąmoningumą parodo tai, kaip jis elgiasi su gyvūnais. Gyvūnų gerovė – viena prioritetinių sričių ir Europos Sąjungos veterinarijoje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, siekdama užtikrinti gyvūnų gerovę Lietuvoje, yra parengusi Gyvūnų globos, laikymo, priežiūros, šėrimo, vežimo, skerdimo, apsaugos nuo blogo elgesio su jais taisykles.
Pasaulinės Šv. Pranciškaus dienos minėjimas Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje jau yra tapęs tradicija. Šiai progai skirtame renginyje, kuris šį savaitgalį vyko Gargžduose, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jau 10 kartą apdovanojo žmones, nelikusius abejingus apleistų, kenčiančių ar sužeistų gyvūnų skausmui, savo švietėjiška veikla prisidėjusius sprendžiant gyvūnų gerovės ir globos problemas.
