2013-11-07 16:00

Specialistai tiria, kodėl Europoje nyksta bitės

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai kartu su Lietuvos bitininkų sąjunga nuo 2012 m. sausio 1 d. iki šių metų vasaros vykdė tyrimo dėl bičių šeimų nykimo programą, kuri buvo parengta remiantis Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos techniniu dokumentu „Bičių šeimų nykimo stebėjimo tyrimų projekto pagrindas“. Projekte dalyvavo 16 ES valstybių.
Naminės bitės
Naminės bitės / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Šios programos pagrindiniai tikslai – suvienodinti priežiūros procedūras, kurios leistų tiksliai įvertinti bičių šeimų nuostolius valstybėse narėse, atlikti bičių ligų ir bičių elgsenos sutrikimų paplitimo tyrimus bei įvertinti bičių ligų dažnumą. 

Programos vykdymo metu Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje ištyrus atrinktas bičių šeimas, buvo nustatytas šių vabzdžių mirtingumo lygis žiemojimo bei sezono metu, įvertintas bičių pagrindinių užkrečiamųjų ligų paplitimas pavasarį, bitininkystės sezono metu ir prieš jų žiemojimą. Taip pat įvertintas ūmaus bičių paralyžiaus ir deformuotų sparnų virusų įtaka bičių mirtingumui žiemojimo metu. 

„Išvados dėl bičių šeimų nykimo Lietuvoje nėra gąsdinančios. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad bičių populiacija po žiemos sumažėja, tačiau vėliau, per metus jų šeimų skaičius pasiekia buvusį lygį ir net turi tendenciją didėti. Lietuvos bitininkams nerimauti dėl bičių užkrečiamųjų ligų kol kas nėra pagrindo“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Antanas Paliutis. 

2011 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo užregistruota 6,3 tūkst. bitynų, kuriuose gyveno daugiau nei 119 tūkst. bičių šeimų. 2012 m. sausio 1 d. bitynų skaičius buvo 7,2 tūkst., bičių šeimų skaičius – 164,5 tūkst. Šie statistikos duomenys buvo patvirtinti įgyvendinant minėtą bičių šeimų nykimo programą. 

Iš bandymams atrinktų 191 bityno žiemą išgyveno beveik 2,5 tūkst. šeimų (95 proc.), žuvo 124 šeimos (5 proc.). Pasak A.Paliučio, tai pakankamai geras rodiklis, tačiau norint įsitikinti, jog atlikti tyrimai atspindi realią situaciją, reikia bent keletą metų tirti ir stebėti bičių šeimas.

Didžiausias Lietuvos bitininkų rūpestis yra varozės erkės, kurios platina virusines bičių ligas.

Specialistų manymu, varozės erkės gali platinti deformuotų sparnų bei ūminio ar lėtinio bičių paralyžiaus virusus.

„Kadangi užsikrėtimas virusais gana intensyvus, todėl galima manyti, kad šios virusinės ligos yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių, nulemiančių bičių populiacijos mažėjimą. Gydymo prieš virusines bičių ligas kol kas nėra, todėl labai svarbu, kad bitininkai laiku ir efektyviomis priemonėmis naikintų varozės erkes, nes jos yra ne tik bičių parazitai, bet ir pagrindiniai virusinių ligų platintojai“, – teigė A.Paliutis.

Vykdant bičių šeimų nykimo programos antrąjį ir trečiąjį etapus, buvo apžiūrėtos bičių šeimos bitynuose, ir pastebėjus vienos ar kitos bičių ligos simptomus, buvo imami mėginiai ir siunčiami į laboratoriją ištirti. 2013 metų pavasarį ir vasarą ištirti 9 simptominiai mėginai, įtarus amerikinį ir europinį bičių puvinius, buvo nustatyti 3 teigiami amerikinio puvinio atvejai. Ištyrus 166 mėginius dėl nozematozės, 70 atvejų buvo patvirtinta ši liga. Atliekant laboratorinius tyrimus, nebuvo aptiktas nei vienas egzotiškų užkrečiamųjų bičių ligų – tropilaelps erkių ir mažojo avilio vabalo atvejis. 

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą