Švęsdami trečiąjį organizacijos gimtadienį, „Lesės“ savanoriai skaitė šviečiamąsias paskaitas, ant rankų glaudė baikščius šuniukus ar kates, su susirinkusiais dalijosi graudžiomis, kartais – net šiurpiomis beglobių gyvūnų istorijomis, kurios dabar jau turi laimingą pabaigą.
„Matote šį mažą šuniuką, kurio vardas – Taškelis, – pristatė viena savanorė, ant rankų laikydama mielą pilką šuniuką. – Šito šuniuko istorija graudi: jis buvo įmestas į mano kiemą labai išsigandęs ir visas nusėtas žaizdomis. Mano dukrai, tiesusiai į jį rankas, Taškelis įkando į ranką, o dėl kiekvieno garso krūpčiojo. Nuvežus pas veterinarą, paaiškėjo, kad dviejų mėnesių šuniukas greičiausiai buvo apipiltas karštu vandeniu ir suspardytas. Jam reikėjo ilgos reabilitacijos, kad kviečiamas ateitų pas žmogų. Tačiau dabar jis turi nuostabius šeimininkus, kurie jį labai myli!“
Tokios istorijos sujaudino ar net sugraudino senamiesčio kiemelio lankytojus, kurie galėjo paremti gyvūnus mylinčios organizacijos veiklą, įsigydami papuošalų, ženkliukų arba tiesiog įmesdami savo auką „Lesės“ globojamų gyvūnų maistui.
Renginio dalyviai galėjo pamatyti ne tik naujų namų ieškančius gyvūnėlius, bet ir tuos, kurie patys užsidirba duonai. Pasieniečiai pademonstravo, ką sugeba jų tarnybiniai šunys, kurie klusniai vykdė visas komandas.
Skambant gyvai muzikai, „Lesės“ savanoriai kvietė susirinkusiuosius ant specialios lentos parašyti jiems linkėjimą. Labai norisi palinkėti, kad gausybė tų šiltų žodžių, surašytų lentoje, išsipildytų ir žmonių žiaurumą pakeistų ta meilė, kuri visą laiką tvyrojo šiame renginyje...
