Iš ko galima spręsti, kad katės protauja?
O kad ir iš kačių gebėjimo orientuotis pasaulyje. Paklydusios jos gali įveikti dešimtis kilometrų ir grįžti pas šeimininkus. Sugeba „pranešti“ namiškiams apie artėjančią audrą ar gaisrą. Jos moka išsikapstyti iš kebliausios situacijos. Ištikus bėdai, nepanikuoja.
Atkreipkite dėmesį į katės galvos smegenų dydį, sako zoologai ir pateikia tokią protinių gebėjimų matuoklę: galvos smegenų svorį palyginkite su nugaros smegenų ilgiu.
Pasirodo, šitaip jie nustato, kiek pilkosios smegenų medžiagos turi tam tikras tūris. Kačių šis santykis yra 4:1, beždžionių 18:1, žmonių 50:1.
Katės lenkia žmones daugeliu gebėjimų, o ypač lenkia mus savo klausa, rega, gebėjimu pagauti vibracijas bei jausti žemės magnetinius laukus.
Nereikėtų pamiršti ir dar vienos zoologų išvados: naminių kačių smegenų dydis tebėra toks pats, koks buvo jų laukinių protėvių. Kodėl tai svarbu? Ogi todėl, kad, bėgant amžiams, šunų ir kitų naminių gyvūnų smegenų tūris sumažėjo.
Tebeturėdamos tokias pačias smegenis katės išsaugojo pirmykščius savo instinktus ir gebėjimus. Nors tapo naminės, išsaugojo katinišką nepriklausomybę. Visa savo esybe pabrėžia: išgyvensime pačios!
Bet jeigu kačių smegeninėse daug košės, kodėl neįmanoma jų išdresuoti? Apskritai, kodėl jos tokios laukinės?
Taip, palyginti su šunimis, kurie sunkiau ar lengviau, bet vis tiek dresuojami, katės daro tik tai, ko nori. Katėms svarbu nauda, todėl jos žino trumpiausią ir saugiausią kelią namo, prasmunka pro menkiausią plyšį ir jį gerai įsidėmi, laka vandenį iš čiaupo, praplėšia ėdalo pakuotę, užšoka ant rankenos ir pačios atsidaro duris.
Gudruolės vadovaujasi principu: naudinga arba nenaudinga. Tai egoistiška, bet galbūt todėl jos taip ilgai gyvena ir neeikvoja savo katiniškos energijos niekams.
Gudruolės vadovaujasi principu: naudinga arba nenaudinga. Tai egoistiška, bet galbūt todėl jos taip ilgai gyvena ir neeikvoja savo katiniškos energijos niekams.Kalbėdami apie protinius kačių gebėjimus, turėtume nepamiršti šeštojo, antgamtinio, jausmo, kuriuo jos apdovanotos. Katės „perskaito“ žmogaus jausmus, ketinimus ir net užbėga įvykiams už akių.
Reikia pavyzdžių? Prašom. Vos pagalvoju, kad reikėtų patrumpinti Nikei nagus, o jos jau nė padujų. Šeimininko automobilis dar neįriedėjo į kiemą, o Nikė strykt iš miegų ant palangės ir įdėmiai stebi kiemo teritoriją.
Zoopsichologai mano, kad katės sugeba kaupti patirtį ir vadovaujasi labai paprasta metodika, kurią galėtume pavadinti klaidų metodika. Kažką padariusios ir pasiekusios gerą arba blogą rezultatą, pritaiko šią patirtį. Sakykime, katei pavyko praverti langą, stumtelėjus jį snukučiu ar užkišus leteną, todėl ateityje ji elgsis lygiai taip pat ir sėkmingai pravers langą.
Katė kaupia patirtį, o mes to net nepastebime. Ji stebi aplinką, kitus gyvūnus, žmones, žmonių veiklą, daiktus ir kas su jais daroma. Visa tai kažkokiu būdu apibendrina ir, prireikus, pasinaudoja patirtimi.
Kartais žmonės nusivilia savo augintinės protiniais gebėjimais. Taip atsitinka neįvertinus katei svarbaus dalyko – pasitikėjimo žmogumi. Katė atsiskleidžia žmogui tik juo pasitikėdama. Kol nepasitiki, yra atsargi, uždara ir slapukė.
Nepasitikinti žmonėmis net pati protingiausia katė gali elgtis kaip laukinis žvėriūkštis ir šalies atrodyti kvaila.
O jei esate skeptikas ir kačių IQ kelia jums juoką, atkreipkite dėmesį į kačių žaidimus – neprotaujantys padarai nežaidžia. Tuo tarpu žaidimams katei net nereikia gentainių ar šeimininkų kompanijos, ji gali ir moka žaisti viena.
