Svetimšaliai – rainuotieji vėžiai – vietinius užkrečia vėžių maru. Patys rainuotieji šia liga neserga. Nors jie smulkesni, bet yra atsparesni užterštam vandeniui, maitinasi ištisą parą ir greitai auga.
Pirmą kartą viename Lietuvos ežere rainuotieji aptikti 1994 m., jų atvežė žmonės. Šie vėžiai agresyviai plečiasi ir yra laikomi invazine rūšimi. Pasak aplinkosaugininkų, rainuotieji karaliauja 40-tyje didžiausių ežerų, todėl imtasi valdyti jų populiaciją – juos leidžiama gaudyti be jokių apribojimų, treti metai įsibrovėlių skaičius mažinamas pagal gamtosaugos projektą.
„Didžiausias pavojus šių vėžių yra tai, kad jie plečiasi ir užima visi daugiau vandens telkinių. Visai juos išnaikinti nėra realu, nebent būtų leistos cheminės priemonės. Visai išnaikinti nepavyks, nes jie labai paplitę, bet svarbu, kad jie toliau neplistų, kad žmonės jų neplatintų“, – aiškina Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų ekologijos laboratorijos vadovas dr. Kęstutis Arbačiauskas.
Ten, kur invazinių vėžių itin gausu, kaip Balsio ežere, veisiami jų priešai – ešeriai ir unguriai.
Ten, kur invazinių vėžių itin gausu, kaip Balsio ežere, veisiami jų priešai – ešeriai ir unguriai.
„Per vėlai sureaguota, bet, kai jie atsirado, suvokimas Europoje apie invazines rūšis buvo menkas, o dabar suprantame, kad vertybė – vietos rūšys“, – tikina K. Arbačiauskas.
Pasak mokslininko, be rainuotojo ir taip pat invazine rūšimi laikomo žymėtojo vėžio, Lietuvos vandenyse gali atsirasti ir kitų nevietinių, galbūt pietinių šalių, vėžių.
Iš kitų kraštų atkeliavusių invazinių rūšių, kaip žuvis grundalas, kanadinė audinė, gausialapis lubinas, Lietuvoje – 39, nors prieš 11 metų jų tebuvo 16. Neatmetama, kada tokių augalų ir gyvūnų, darančių žalą vietinei gamtai, dar daugės.
