„Šis preparatas, kaip rodo ankstesnė patirtis, yra labai veiksmingas. Suprantama, naivu tikėtis, kad nebeliks nei vieno mašalo. Tačiau, panaudojus tokį preparatą, paprastai žūva dauguma lervučių“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys.
Kraujasiurbių upinių mašalų gausai reguliuoti šiemet Aplinkos ministerija jau galėjo skirti lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, pakeitus Aplinkos rėmimo programos įstatymą. Biologiniam preparatui „VectoBac 12AS“ pirkti iš šios programos skirta 70 tūkst. eurų. Dar 30 tūkst. eurų skyrė penkios Pietų Lietuvos savivaldybės – Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei rajono. Kiekviena – po 6 tūkst. eurų. Preparato išpylimo darbus organizuoja Druskininkų savivaldybė.
Preparatą naudoti tikslingiausia, kai upinių mašalų lervutės būna IV vystymosi stadijos. Šiuo metu, kaip rodo Gamtos tyrimų centro specialistų, kurie jau daugiau kaip mėnesį Nemune stebi šias ant augalų esančias lervutes, jos yra I-II vystymosi stadijos. Kol vanduo šaltas, lervutės auga gana lėtai. Mokslininkai prognozuoja, kad IV stadiją jos pasieks maždaug po 3 savaičių.
