Šią savaitę žurnale „Current Biology“ paskelbtame tyrime teigiama, kad šunys ne tik kreipia dėmesį į žmogaus balso toną, kai kalbama su gyvūnu – jie taip pat kreipia dėmesį ir į žodžių reikšmę.
Kaip mokslininkai tai nustatė? 250 šunų buvo tiriami Sasekso universitete Anglijoje. Ant jų galvų buvo pritvirtinti garsiakalbiai, per kuriuos duota komanda ateiti.
Iš pradžių komanda buvo duodama įprastu tonu, o frazėje buvo ir reikšmę turinčių, ir emocinių žodžių. Tuomet tyrėjai pakeitė balso toną. Kartais frazės buvo sakomos visai be intonacijos, kartais emociniai tonai suteikiami išgalvotiems žodžiams be reikšmės.
Pastebėta, kad šunys pasukdavo galvą į dešinį garsiakalbį, kai frazėje būdavo reikšmingi žodžiai. Kai komandoje būdavo tik emocingi kreipiniai, dauguma šunų pasisukdavo į kairę.
Mokslininkai teigia, kad tai įrodo, jog šunys kalbą vertina per dvi prizmes – per emocijas ir per žodžių reikšmę.
Pusę, į kurią šunys pasukdavo galvą išgirdę komandas, taip pat koreliuoja su smegenų puse, kuri atsakinga už tokios informacijos apdorojimą. Taigi, jeigu norite meiliai pakalbėti savo šuniui į ausį, darykite tai į kairiąją. Jeigu norite, kad jis paklustų komandai, sakykite ją į dešinę ausį.
Šis tyrimas ne tik maloniai nuteikia šunų savininkus, tačiau ir padeda paaiškinti, kaip šuo tapo „žmogaus geriausiu draugu“. Atskleista, kad šunys gali atskirti garsus, kurie turi reikšmę, ir kurie ne.
