Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Panevėžio rajone į užterštą vandens telkinį įkritęs ir derva aplipęs gandras rūpi tik jį radusiems

Teršalais aplipęs gandras
Tomo Markelevičiaus nuotr. / Teršalais aplipęs gandras
Šaltinis: 15min
0
A A

Į nelaimę papuolusių paukščių gelbėjimas – pačių piliečių reikalas. Tokią išvadą daro Panevėžio rajono gyventoja Gintarė Karūžaitė, kurios rankose atsidūrė į derva užterštą vandens telkinį įkritęs ir iš jo išsikapanoti sugebėjęs gandras. Mergina pati rūpintis paukščiu nusprendė po to, kai paaiškėjo, kad jokioms institucijoms gandro nelaimė neįdomi.

Derva aplipęs gandras gamtosaugininkams neįdomus

Panevėžio gyvūnų globos draugijos savanorei Gintarei Karūžaitei apie teršalais apkibusį gandrą pirmadienį vakare pranešė mama. Moteris važiavo apžiūrėti laukų ir pastebėjo šalia kelio besikapanojantį purviną gandrą. Paukščio sparnai buvo prilipę prie žemės. Gandras jau sunkiai judėjo.

Buvo pasiūlyta dėmes valyti sviestu.

„Man paskambino mama ir pasakė, kad važiuočiau gelbėti gandro. Jai irgi suskaudo širdis – negalėjo palikti paukščio tokioje būklėje. Paėmusi gandrą ėmiau visur skambinti ir klausti, kaip išvalyti tas naftos, dervos, bitumo ar mazuto dėmes.

Pirmiausia paskambinau mūsų gyvūnų prieglaudos įkūrėjai Rūtai Liberienei. Ji susisiekė su ornitologais. Buvo pasiūlyta dėmes valyti sviestu. Su cheminėmis medžiagomis valyti nerekomendavo, nes gandras gali prisikvėpuoti chemijos ir apsinuodyti“, – sakė G.Karūžaitė.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Teršalais aplipęs gandras
Tomo Markelevičiaus nuotr./Teršalais aplipęs gandras

G.Karūžaitė paskambino į Gyvūnų globos asociaciją, tačiau ten buvo suteikti tik kitų įstaigų kontaktai, o atvykti į vietą ir įvertinti situaciją nesiruošė niekas. Merginai buvo pasiūlyta gandrą valyti pačiai.

Antradienį G.Karūžaitės mama susiekė su aplinkosaugininkais, tačiau šie patikino, kad paukščio gelbėti neverta.

Aplinkosaugininkai pasakė, kad tai nėra retas paukštis, nėra nykstančių paukščių rūšių sąraše, todėl belieka jį palikti likimo valiai.

„Aplinkosaugininkai pasakė, kad tai nėra retas paukštis, nėra nykstančių paukščių rūšių sąraše, todėl belieka jį palikti likimo valiai.

Išvada tokia, kad jeigu pamatei kokį leisgyvį paukštį, tai arba jį priglaudi ir prižiūri pats, arba abejingai praeini ir apsimeti, kad nematai“, – sakė G.Karūžaitė.

Šiuo metu gandras laikomas ūkiniame pastate. Paukščio būklė sunki. Ryte paukštis buvo atsistojęs, tačiau vėl atsigulė. G.Karūžaitė pasiryžusi gandro plunksnas išvalyti. Jei šis darbas nepavyktų, paukščiui tektų kirpti plunksnas ir tuomet gandras taptų naminiu bent jau iki tol, kol plunksnos jam ataugs.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Teršalais aplipęs gandras
Tomo Markelevičiaus nuotr./Teršalais aplipęs gandras

Dervos pilna bala – sovietinis palikimas

Vietiniai Trakiškio gyventojai dervos ar naftos produktų kupiną tvenkinį pamena dar nuo senų laikų. Netoli gandro radimo vietos gyvenantis Petras Puodžius tikina, kad vandens telkinį užteršė rusai, kurie sovietmečiu asfaltavo kelią į Trakiškio gyvenvietę.

Čia visus teršalus supylė rusai, kurie klojo asfaltą ir likusias medžiagas suvertė bet kur.

„Kažkada čia buvo daromi ir gręžiniai, tiriamas užterštumas, sprendžiama, ką daryti su šitais teršalais, bet viskas taip ir liko iki šių dienų.

Čia visus teršalus supylė rusai, kurie klojo asfaltą ir likusias medžiagas suvertė bet kur. Ar čia nafta ar smala, ar bitumas – nežinau, bet tai tikrai medžiaga, skirta asfaltavimo darbams“, – aiškino Trakiškio gyventojas P.Puodžius.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Petras Puodžius
Tomo Markelevičiaus nuotr./Petras Puodžius

Septyniasdešimtmetis vyras pamena, kad užteršta bala praeityje yra pasiglemžusi ir dvi vietinio ūkininko karves. Gyvuliai įsmuko į užterštą vandens telkinį ir bejėgiškai nuskendo aplipę teršalais.

„Virgio iš va šito geltono namo karvė buvo čia nuskendusi. Prieš kokių 15 metų. Gyvulys buvo pririštas pamiškėje ir atėjo iki balos atsigerti. Bandė tuomet ir su traktoriumi ją iš ten iškelti. Nepavyko – nutrūko grandinė. Taip ir nuskendo gyvulys. Paskui įpuolė ir dar vienas“, – prisiminė gyventojas.

Antradienį greta užteršto vandens telkinio aptiktas ir derva aplipusios, negyvos anties kūnas.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Užterštas vandens telkinys
Tomo Markelevičiaus nuotr./Užterštas vandens telkinys

Bejėgių paukščių nebepriima

Panevėžiečiai prisimena, kad prieš dešimtį metų rastus paukščius su mielu noru priimdavo Panevėžio gamtos mokykla, anksčiau vadinta Jaunųjų gamtininkų stotimi. Tačiau dabar šios įstaigos durys rastiems paukščiams uždaros.

Antradienį į gamtos mokyklą taip pat kreipėsi žmonės, kurie rado gandrą ir norėjo juo tinkamai pasirūpinti, tačiau išgirdo neigiamą atsakymą.

Pas mus nėra veterinaro, neturime finansavimo.

„Skambučių sulaukiame tikrai nemažai. Ypač pavasarį. Ir sužeistų paukščių, gyvūnų randama, ir jauniklių. Žmonės prašo priimti globoti, bet mes tokios galimybės neturime.

Pas mus nėra veterinaro, neturime finansavimo. Esame mokykla, todėl priimti negalime. Anksčiau iš gailesčio priimdavome, bet dabar, pasikeitus įstatymams, to daryti neturime teisės“, – aiškino Panevėžio gamtos mokyklos gyvūnų priežiūros specialistė Jurgita Fiodorovienė.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Jurgita Fiodorovienė
Tomo Markelevičiaus nuotr./Jurgita Fiodorovienė

Specialistė rekomendavo gyventojams, radusiems paukštį ar gyvūną, skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Dėl sužeistų gyvūnų ar paukščių reikėtų skambinti Gyvūnų globėjų asociacijai telefonais 8 686 44828 arba 8 655 70058.

Bandys į laisvę sugrąžinti jauną apuoką

Kad radus paukštį ir norint juo pasirūpinti patenkama į keblią situaciją, pats įsitikino Panevėžio Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė.

Vyras gavo pranešimą apie parke, greta šunų vedžiojimo aikštelės, iš medžio iškritusį jauną mažąjį apuoką.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Iš lizdo išmestas apuoko jauniklis
Tomo Markelevičiaus nuotr./Iš lizdo išmestas apuoko jauniklis

A.Breivė pamanė, kad vietoje, kur vedžiojami šunys, apuokui kyla grėsmė būti sužalotam, tad nuspręsta paukščiu pasirūpinti.

Jauniklis nukrito netoli šunų vedžiojimo aikštelės ir vos išvengė akistatos su spanielių veislės šunimi.

„Šiandien, kol jūs domėjotės smaluotu gandru, man paskambino moteris, kad mieste iš lizdo iškritęs mažasis apuokas. Jauniklis nukrito netoli šunų vedžiojimo aikštelės ir vos išvengė akistatos su spanielių veislės šunimi. Bet koks šuo tą apuoką galėjo pagauti.

Paėmiau dėžutę ir tą apuoką laikinai joje patalpinau, parsivežiau į darbą. Lauksime vakaro, kai nebebus šunų, ir bandysime jį vežti ten pat. Paleisime ir tikėsimės, kad motina savo vaiką pasiims atgal“, – tvirtino A.Breivė.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Iš lizdo išmestas apuoko jauniklis
Tomo Markelevičiaus nuotr./Iš lizdo išmestas apuoko jauniklis

Rastas apuokas buvo nuvežtas į Panevėžio gamtos mokyklą, tačiau ne tam, kad būtų apgyvendintas. Ten paukštis buvo pamaitintas – jam duota pelė.

Viršininkas teigia, kad su panašiomis situacijomis susiduriama kiekvieną pavasarį. Kasmet žmonės praneša apie jaunus gandrus, apuokus ir kitus paukščius. Tačiau specialistų rankos daugeliu atvejų surištos.

„Kiekvieną pavasarį ši problema yra. Gamta taip sutverta, kad net ir pačios paukščių motinos silpnesnius vaikus išmeta iš lizdų. Žmonėms su tais jaunikliais problematiška ką nors daryti. Galimybių jais pasirūpinti neturime ir mes. Tai natūrali gamtos atranka. Faktiškai nereikėtų paukščių rankioti ir uždarinėti juos į tvartus. Jie turėtų išgyventi patys“, – teigė A.Breivė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min