Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šunys ir automobiliai – kas tarp jų galėtų būti bendra

Šuns antkaklis su identifikaciniais žetonais
wikimedia.org nuotr. / Šuns antkaklis su identifikaciniais žetonais
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD) kreipėsi į Seimo narius dėl būtinybės žymėti visus augintinius – šunis ir kates. Tai, pasak draugijos pirmininko Beno Noreikio, ne tik padėtų surinkti daugiau mokesčių, kuriuos tuo pačiu metu siūloma mažinti, bet ir leistų efektyviai mažinti beglobių gyvūnų populiaciją.

Žemiau pateikiame B.Noreikio kreipimąsi į parlamentarus.

„Spalio 4-ąją švenčiamos Pasaulinės gyvūnų globos dienos proga siekiame atkreipti Jūsų dėmesį į transporto priemonių ir šunų registravimo panašumus bei privalumus.

Prašau įsivaizduoti, kokia būtų situacija kelyje, jeigu automobiliai būtų gaminami be kėbulo numerių ir ant jų nebūtų pritvirtinti valstybinių numerių ženklai. Tikriausiai sutinkate, kad tokia situacija būtų netoleruojama ir valdžia imtųsi veiksmų ją kontroliuoti.

Manau, ginčų nekyla, kad kėbulo numeris yra puiki identifikavimo, o matomi valstybiniai numeriai – registraciją įrodančios priemonės.O kaip Jūs vertintumėte tokį valdžios sprendimą, reikalaujantį, kad visoms transporto priemonėms būtų įdiegti tik kėbulo numeriai? Ar to pakaktų tvarkos įvedimui? Turbūt visiems aišku, kad ne, nes kaip tada policininkai galėtų užtikrinti, kad visi automobilių savininkai pakluso tokiems reikalavimams? Berods, vis tiek reikalingas vizualiai matomas išorinis ženklas (valstybinis numeris), įrodantis, kad transporto priemonei yra atlikta techninė apžiūra ir ji yra registruota valstybiniu mastu.

Manau, ginčų nekyla, kad kėbulo numeris yra puiki identifikavimo, o matomi valstybiniai numeriai – registraciją įrodančios priemonės.

Valstybiniu mastu, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jau yra paženklinusi ir suregistravusi kiekvieną arklį, galviją, kiaulę, avį ir ožką. Vykdant registraciją, šiems gyvūnams nėra įdiegtas „kėbulo numeris“, nors analogas yra sukurtas – poodinė mikroschema. O analogiški „valstybiniai numeriai“, matomi ženklai, yra naudojami (pvz., ausų įsagai). Ši ženklinimo bei registracijos sistema veikia puikiai ir efektingai.

Priklausomai nuo rūšies, paženklinti ir registruoti vieną žemės ūkio paskirties gyvūną gali kainuoti maždaug nuo 15 iki 50 litų. Pats ženklas (ausų įsagas) kainuoja apie 4 litus. Tai yra didžiulis skirtumas, lyginant su šuns ženklinimo paslaugos kaina (naudojant poodinę mikroschemą), kuri Lietuvoje siekia 100 ir daugiau litų.

Numatoma, kad per šią Seimo rudens sesiją bus nagrinėjamas Gyvūnų globos, naudojimo ir laikymo įstatymo naujos redakcijos projektas. Dabartiniame variante yra numatyta, kad naminiai augintiniai privalės būti ženklinami tik mikroschemomis ir tai organizuotų savivaldybės. Tokia sistema būtų neefektyvi, nes primintų aukščiau minėtą pavyzdį, jeigu automobiliai būtų ženklinami vien kėbulo numeriais. Daugelis nepaisytų tokio įstatymo reikalavimo ir jau dabar nepaiso galiojančių gyvūnų laikymo taisyklių, nes yra brangu ir todėl vengiama mokėti mėnesines rinkliavas.

Jau daugel metų Lietuvos didmiesčių savivaldybės reikalauja, kad naminiai augintiniai būtų ženklinami mikroschemomis ir registruojami. Pateikiu statistiką apie šunis kuri įrodo, kad vengiama juos registruoti.

Vakcinuota
nuo pasiutligės
Registruota

Namų ūkių skaičius
daugiabučiai + privatūs)

Gyventojų skaičius
(2010 01 01)
Vilnius
20 001
(vien 2009 metais)

8 759
(iš viso 2004–
2009 metais)

228 000 548 835
Kaunas
 10 700
(vien 2009 metais)
9 543 (iš viso nuo 2006
metų iki šios dienos)
156 800 348 624
Klaipėda
8 200
(vien 2009 metais)
4 118 (iš viso nuo 2002
metų iki šios dienos)
78 500 182 752
Lietuva
152 558
(vien 2009 metais)
? 1 380 000 3 329 039
2005–2009 metais iš viso buvo atlikta 830 650 šunų vakcinacijų nuo pasiutligės

Pagal šiuos duomenis galima teigti, kad pas maždaug 4 procentus gyventojų, arba kas dešimtame namų ūkyje, yra laikomas 2009 metais vakcinuotas šuo. Iš tikrųjų, šunų skaičius yra didesnis, nes ne kiekvienas šuns savininkas žino apie privalomą kasmetinę vakcinaciją nuo pasiutligės ir/ar tai vykdo.

Savivaldybių rinkliavos už gyvūno laikymą diskriminuoja tuos savininkus, kurie gyvena daugiabučiuose. Pavyzdžiui, Vilniuje už šuns laikymą daugiabučiuose per metus reikia sumokėti 120 litų.Savivaldybių rinkliavos už gyvūno laikymą diskriminuoja tuos savininkus, kurie gyvena daugiabučiuose. Pavyzdžiui, Vilniuje už šuns laikymą daugiabučiuose per metus reikia sumokėti 120 litų. Daugiabučiuose laikomas šuo vedžiojamas į lauką su pavadėliu. Jie nesidaugina taip, kaip privačių namų kiemuose laikomi ir be priežiūros lankstantys neapmokestinti šunys, kurie sukelia šunų populiacijos perteklių. Tad, kodėl daugiabučių namų gyventojai išskirtinai „baudžiami“ privaloma rinkliava? LGGD mano, kad visi šunų savininkai privalėtų vienodai mokėti nedidelį metinį mokestį, kas labiau papildytų savivaldybių biudžetus ir taip atsirastų lėšų gyvūnų priežiūros tarnyboms ar prieglaudoms.

Įstatyme norisi matyti, kad šunų registracija bei ženklinimas būtų pavesti ne savivaldybėms, o VMVT. Prieš vakcinuojant bet kokį gyvūną, veterinarijos gydytojas privalo įsitikinti, kad gyvūnas yra kliniškai sveikas (analogas – transporto priemonių techninė apžiūra). Atlikus vakcinaciją, kaimo ar miesto veterinarijos gydytojas turėtų įvesti šuns ir jo savininko duomenis į bendrą valstybinį registrą ir pritvirtinti išorinį ženklą (žetoną) prie šuns antkaklio, kuris galiotų 1 metus. Žetonai naudojami 14-oje Europos šalių.

Daugelis gali manyti, kad žetonai – atgyvena. Tai netiesa. Pažangiose valstybėse jie tebėra efektyviai naudojami ir Jūs galite tuo įsitikinti vien žiūrėdami „Animal Planet“ televizijos kanalo ar panašias užsienio televizijų laidas – atkreipkite dėmesį į šunų antkaklius.

Vakcinavimas nuo pasiutligės kainuoja apie 10 litų, o žetonas kainuoja centus. Žetono spalvą bei formą kasmet reikėtų keisti. Teisės aktuose turėtų būti reikalavimas, kad galiojantis žetonas privalo kabėti prie antkaklio.

Tokio ženklinimo privalumai:
1. teisėsaugos pareigūnai iškart mato, ar šuo vakcinuotas (tuo pačiu ir/ar registruotas) per pastaruosius metus, ar ne;
2. ženklinimo pigumas;
3. pavojingų veislių šunų laikytojų išaiškinimas;
4. savininkų atsakingumo ugdymas, priverčiant augintinius kasmet vakcinuoti nuo pasiutligės;
5. greitesnis pasiklydusio gyvūno savininko nustatymas;
6. mereikia specialaus prietaiso surasti gyvūno šeimininką;
7. sistemos vieningumas visoje Lietuvoje;
8. pametus žetoną vis tiek būtų galima atsekti savininką pagal registruoto šuns fizinius ypatumus.

Jeigu VMVT vadovybė būtų atkreipusi dėmesį į dar 1994 metų LGGD raginimą dėl šunų privalomo registravimo ir ženklinimo žetonais, šiandien jau neturėtume šitokio masto problemos, t. y. virš 100 tonų niekam nereikalingų sveikų eutanazuotų ir utilizuotų naminių augintinių kasmet. Toks šunų ir kačių populiacijos perteklius rodo, kad nesusitvarkome, kyla visuomenės nepasitenkinimas ir tai kainuoja sveikų gyvūnų gyvybes. Tikimės, kad esant naujajam VMVT vadovui, pradedančiam darbą per šią Pasaulinę gyvūnų globos dieną, su Jūsų pritarimu, situacija pasikeis.

O dėl kačių, situacija išvis juokinga. Pagal vakcinacijos nuo pasiutligės 2009 metų statistiką, tik vienas procentas gyventojų laiko kates (33 348) arba kitaip – tik kas 42-ame namų ūkyje yra laikoma katė. Keista, kad Lietuvoje vakcinuotų galvijų turime kur kas daugiau nei vakcinuotų kačių.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min