Atsakymas į šią mįslę glūdi kraujotakos sistemos ypatybėse, ji neleidžia šaltiems paviršiams atvėsinti kitų kūno dalių, teigia vakariniame Tokijo priemiestyje įsikūrusio Yamazaki Gakueno universiteto profesorius Hiroyoshi Ninomiya.
Šioje sistemoje šiltas deguonies prisotintas arterinis kraujas sušildo kraują, atvėsusį dėl kontakto su šaltu paviršiumi, prieš jam grįžtant į šuns širdį ir centrinę kraujotakos sistemą.
„Šunų kojų galuose vyksta šilumos mainai. Arterinis kraujas teka į letenas ir šildo veninį kraują, prieš šiam grįžtant į širdį“, – H.Ninomiya nurodė tyrimo išvadose, paskelbtose žurnale „Veterinary Dermatology“.
„Kitaip sakant, jų kojose veikia šilumokaičio sistema“, – pridūrė mokslininkas.
H.Ninomiya elektroniniu mikroskopu tyrinėjo šunų kojas ir nustatė, kad letenų pagalvėlėse arterijos ir venos eina vienos šalia kitų, todėl iš širdies tekantis šiltesnis kraujas lengvai sušildo atvėsusį kraują venose.
Šie šilumos mainai padeda palaikyti pastovią temperatūrą letenų pagalvėlėse, netgi spaudžiant dideliam speigui.
Tokia šilumokaičio sistema būdinga ne vien šunims, bet ir kitiems gyvūnams, tarp jų delfinams, nurodė H.Ninomiya.
Tačiau šaltį lengvai ištveria ne visų veislių šunys, nes ši savybė gali būti sunykusi, veisėjams siekiant kitokių specifinių ypatybių, pridūrė profesorius.
„Šunys kilo iš vilkų, todėl iki šiol jie yra išlaikę kai kurias protėvių savybes, – aiškino tyrėjas. – Tačiau tai nereiškia, kad jiems derėtų visą laiką lakstyti po sniegą. Mūsų laikais esama daug šunų veislių, kurios neištveria šalčio.“
