Jūsų reitingai nedideli. Kaip vertinate šiuos rinkimus?
Yra taip, kaip yra. Tai, kad Dalia Grybauskaitė pirmaus, nekėlė abejonės, kelerius metus net buvo toks mitas, kad ji yra absoliuti šių rinkimų lyderė. Jei kampanija būtų trukusi ilgiau, jei būtų buvę galima daugiau diskutuoti, o ne tik bendrauti su žurnalistais, nežinia, kaip būtų susiklostę. Rinkimų kampanija buvo jai palanki.
Buvo susidariusi net tokia nuostata, kad turi būti išrinkta moteris. Tai kaip ir geras ženklas, tačiau svarbu, kaip būtent šios kandidatės išrinkimas darys įtaką ekonominiam, socialiniam gyvenimui. Kai yra krizė, kuri yra ne be dabartinės Vyriausybės netikusios programos įtakos, svarbu, kad prezidentas darytų įtaką, koreguotų situaciją, darytų prasmingus ir įžvalgius žingsnius. Jei tai bus tik konservatorių pastiprinimas, tai kažin kaip bus. Gerai, kad laimėjo moteris, laimėjo Grybauskaitė, bet ar laimėjo Lietuva? Va čia klausimas.
Kodėl ėjote į rinkimus, jei žinojote rezultatą?
Rinkimai yra demokratinio proceso forma, galimybė kalbėti su žmonėmis ir išsakyti savo požiūrį. Jei kiekvienas, dalyvavęs rinkimuose, prognozuodamas rezultatą nedalyvautų, tai mes grįžtume į sovietinius laikus, kai iš vieno kandidato buvo renkamas vienas. Tai nebuvo rinkimų imitacija, kiek galėjau prasiveržti į žiniasklaidą, kalbėjau taip, kaip viską matau, kaip manau. Jei būčiau nedalyvavusi, ar bus antras turas – nė kalbos nebūtų. Jo tikrai nebūtų. Buvo išsakyta mano, ekonomistės su patirtimi, nuomonė. Manau, tai padėjo žmonėms rinktis, o ne balsuoti už peršamą kandidatą.
Kodėl rinkėjai jūsų neišgirdo?
Žmonės dažnai girdi tai, ką paprasčiau girdėti. Aš vėlokai apsisprendžiau dalyvauti – tik tuomet, kai pamačiau, kuo gresia šios kandidatės (D.Grybauskaitės, – aut. past.) išrinkimas Lietuvai, turint galvoje konservatorių politiką ir jos tandemą su Andriumi Kubiliumi. Padariau, ką galėjau, ir būčiau kaltinusi save, jei būčiau pasielgusi kitaip.
Ar tiesa, kad kitiems kandidatams trūko noro būti išrinktiems?
Aš mėginau kalbėti, bet žmonės tarsi migloje, jie iš anksto balsuodami manė, kad kitaip nebus. Norėjimas tapti prezidentu turi būti motyvuotas – dirbti su konservatorišku Seimu ir keisti Vyriausybės sudėtį. Mano siekis buvo koreguoti situaciją, sumažinti konservatorių įtaką ir jų pražūtingos politikos pasekmes.
Ką veiksite po nesekmės rinkimuose?
Gyvenimiška, asmenine prasme tai nėra nesekmė, visada turėjau daugiau įdomios veiklos nei galėdavau sutalpinti į turimą laiką. Turiu nebaigtų knygų. Politinis gyvenimas Lietuvoje šiais rinkimais nesibaigia ir konservatoriai atėjo ne 100 metų. Nepraeis nė metai, bus savivaldos rinkimai, žmonės visai kitaip pasirinks. Politiniame gyvenime būsiu aktyvi ir, tikiuosi, reikalinga.
– Ko pirmiausia būtumėte ėmusis, jei būtų pasisekę tapti prezidente?
– Imčiau keisti Vyriausybės politiką, kad ji būtų pastatyta ne ant galvos, bet ant kojų. Kad būtų skatinamas ūkis, vartojimas, tobulinama infrastruktūra, nes dabar viskas yra priešingai.
