„Seniau, kai turėjau žmoną, Kalėdas švęsdavau su jos šeima. Kai išsiskyrėme, jas sutinku vienas, nes esu stačiatikis, mūsų kalendoriai nesutampa, o pas kažką kitą į šeimą juk nelįsi“, – aiškino Kirilas.
Visgi depresijoje aktorius savęs neskandina ir per šventes turi savų tradicijų.
„Per katalikų Kalėdas jau dvejus metus einu į Katedrą. Norisi šventę pajusti – ir ją pajaučiu. Bet ne dėl žmonių. Man norisi atsiriboti nuo tų, kurie ateina į bažnyčią tik pasižymėti, pasirodyti“, – sakė aktorius.
Aplankęs bažnyčią K.Glušajevas mėgsta leistis į pasivaikščiojimus po Vilnių, kur jį aplanko įvairios su šeima susijusios mintys.
„Vėliau išeinu ir vaikštau vienas tuščiomis gatvėmis, žiūriu į langus, ten matosi siluetai, girdisi vaikų balsai. Supranti, kad kažkas su vaikais atvažiavo švęsti Kalėdų pas senelius. Po to tie vaikai užaugs, sėdės kavinėje prieš Kalėdas ir sakys keikdamiesi, kad rytoj reikės pas senelius važiuoti, „vėl ten kiš man pyragus“, – dėl laiku neįvertinamų vertybių gailėjosi K.Glušajevas.
Toks supratimas, anot artisto, ateina būtent tada, kai ko nors trūksta.
„Kažko neturėdamas, kažko stokodamas, eini ir žiūri į tuos langus. Esi kaip žiūrovas, bet ne dalyvis. Taip žiūrėdamas, nori būti ten. Pradedi suprasti, ko iš tikrųjų gyvenime nori“, – aiškino vienatvę šiuo metu išgyvenanti vyras.
