Liaudies išmintis byloja: jei per Kalėdas stipriai pasnigę, per Velykas žolė bus sužaliavusi. O jei Kalėdos juodos, tai Velykos bus baltos.
Vasaros orus „parodydavo“ ir medžiai: jei per Kalėdas miške medžiai apšarmoję, bet šiaip lauke nelabai šąla, vasara bus lietinga, su stipriomis perkūnijomis. Jei medžiai pliki – šilta ir sausa.
Dar vienas spėjimas susijęs su debesimis. Jeigu Kūčių dieną debesys dideliais kupstais plaukia – lauk žiemos su sniegu.
Kai Kūčių vakaras giedras, ryškiai šviečia žvaigždės, o ežero ledas savaime traška – lauk šaltos žiemos.
Kiti spėjimai
Jei Kalėdose braška, tai Velykose teška. O jei Kalėdos su lapu, tai Velykos su sniegu.
Kalėdų orai pranašauja ir kitų metų derlių: jei Kalėdų naktis žvaigždėta, rudenį bus daug obuolių.
Senoliai tikėjo, kad orai lemdavo ir metų sėkmę. Sakoma, jeigu Kūčių vakarą pirma pamatyta žvaigždė ryški, mirga – seksis visus metus, būsi laimingas.
Jei Kūčios diena saulėta, metai bus geri, derlingi. Jeigu sninga dideliais gabalais – bitės labai spiesis, o jeigu lyja - karvės duos daug pieno.
Iš Kūčių dienos oro buvo sprendžiama ir apie Joninių orą. Sakydavo, kad jeigu dangus žvaigždėtas, Joninės bus gražios.
Kai kuriuose Lietuvos regionuose orams spėti per Kūčias buvo naudojami svogūnai. Ant lentynos sudėdavo 12 svogūnų ir Kūčių vakarą įpildavo vandens. Kurioje skiltelėje Kalėdų rytą dar yra vandens, tas mėnuo bus drėgnas.
