Kokios yra tikrosios Kalėdų tradicijos?
Tradiciniai Kalėdų papročiai mūsų krašte yra sudėtingai susiformavę: paveldėti iš archajiškosios žiemos saulėgrįžos šventės ir susidėstę iš krikščioniškų įvaizdžių, savaip (liaudiškai) suprastų. Tai iliustruoja ant Kūčių stalo šalia kryželio padėta paraikyta duona ir kalėdaičiai. Prie stalo prosenovišku papročiu būdavo kviečiami šaltis, vėjas ir …vilkas.
Kūčios ir Šv. Kalėdos – dvi šios svarbiausios žiemos šventės pusės. Pirmoji – šventoji vakarienė šeimos rate, antroji – Šv.Mišios bažnyčioje ir žaismingos pramogos bendruomenėje (kaimo, miestelio, kolektyvo).
Išskirtinai lietuviški Kūčių papročiai – tikėjimas, kad už vaišių stalo susirenka ir protėvių vėlės (joms kepama apeiginė duonelė – kūčiukai); patiekalai iš visų šeimos auginamų javų ir ankštinių, taip pat gamtos gėrybių; nakties burtai ir ateities spėjimai. Aukštaitijoje būta gražaus papročio, kad Bernelių mišiose užgimusį Išganytoją pasveikintų vaikai, grodami švilpynėmis, lumzdeliais, ragais. Žemaitijoje visus kaimynus su gerais linkėjimais sveikindavo „avinėliai“ arba didžiausią kelmą į kiemą atboginę „blukvilkiai“.
Kokių papročių pats laikotės?
Mano šventa pareiga, šeimai susirinkus prie Kūčių stalo, pakalbėti apie giminės istoriją, papasakoti anūkams apie senelius ir prosenelius. Kad pasimokytų iš jų darbštumo, žingeidumo, tikėjimo ateitimi ir kitų gerų dalykų.
Kokie yra Kalėdų burtai?
Būrimų metas – vidurnaktis. Senovėje visiems rūpėjo ūkio sėkmė, ateinančių metų orai, kuriuos visi burdavo ar spėdavo pagal gamtos reiškinius. Vėliau beliko merginų burtai apie gyvenimo lemtį – ar greit ištekės, kokį vyrą gaus… Etnografai yra užrašę per šimtą tokių burtų. Man, žinoma, yra įdomiausi būsimų metų spėjimai iš žvaigždžių.
Ar jums neatrodo, kad lietuviai vis labiau praranda, užmiršta tas lietuviškas Kalėdų tradicijas?
Senųjų papročių nežino karta, išaugusi internatuose ir bendrabučiuose. Sovietmečiu buvo bėgama iš kaimo, o juk kaimas – etninės kultūros kūrėjas ir saugotojas. Nutrūko gyvoji tradicija perduoti tautinius papročius ir etnožiniją… Šiandien mokyklose taip pat menkai teprisimenamos tautos tradicijos – jų nėra ugdymo programose. Nežino jų ir mokytojai. Pamiršome, kad pilietiškumas, kurio akivaizdžiai stokoja šios dienos visuomenė, išauga iš tautiškumo.
Dauguma dejuoja, kad šventę aptemdys nekokia ekonominė situacija. Bet juk esame ir daug baisesniais metais šventę Kalėdas...
Šventės padeda užmiršti vargus ir rūpesčius, teikia vilčių ateičiai. Ant Kūčių stalo prosenovišku papročiu dedami tik devyni valgiai, – štai ir atsakas prastai ekonominei situacijai.
Ko galėtumėte palinkėti Kalėdų proga mūsų skaitytojams?
Kalėdų proga tautiečiams linkiu ramybės, vilties, tikėjimo Lietuvos ateitimi ir išminties (ypač valdžios rinkimuose).
