Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Etnologas A.Vaicekauskas: šiandieninė visuomenė gyvena nuolatinio bėgimo sąlygomis

Etnologas A.Vaicekauskas įsitikinęs – prieššventiniu laikotarpiu žmonių patiriamas stresas kyla dėl jų pačių kaltės.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Etnologas A.Vaicekauskas įsitikinęs – prieš šventes žmonių patiriamas stresas kyla dėl jų pačių kaltės.
Šaltinis: 15min
0
A A

„15min“ parengtame interviu su Vytauto Didžiojo universiteto Etnologijos ir folkloristikos katedros vedėju etnologu Arūnu Vaicekausku – mintys apie kalėdinių dovanų prasmę, verslininkų žmonėms daromą spaudimą bei Seimo sprendimą Kūčias paskelbti nedarbo diena.

– Prieš Kalėdas beveik mėnesį trukęs adventas turėjo būti susikaupimo ir apmąstymų laikotarpis. Kiek, Jūsų nuomone, eilinio lietuvio kasdienybėje to susikaupimo lieka šiais didžiulio tempo ir streso kupinais laikais?

– Manyčiau, reikia žiūrėti į tai, kokioje visuomenėje mes gyvename. Iš vienos pusės, taip, palyginti su tuo, kas yra Vakarų pasaulyje, lietuviams adventas vis dar šį bei tą reiškia. Mes tam tikra prasme vis dar esame viena koja daugiau praeity negu šiandien. Iš kitos pusės, visuomenė sparčiai keičiasi. Mes jau gyvename miesto visuomenėje, jau gyvename globalinės kultūros ir naujamečio prekybos maratono sąlygomis. Patys matome, kad mūsų prekybos centrai šiuo atžvilgiu nedaug atsilieka. Tos krikščioniškos vertybės, su kuriomis susijęs adventas, šiandien dažnai yra labiau deklaruojamos išoriškai, nei jaučiamos. Vis dėlto mes šiandien prieš Kalėdas labiau bėgiojame ieškodami tų privalomų dovanų, susižavėję metamės į kiekvieną prekybos centro akciją. Aš noriu pabrėžti tai, kad mūsų realus gyvenimas su ta rimtimi nelabai kuo susijęs.

– Teigiate, kad adventui būdingos vertybės yra labiau deklaruojamos. Kaip manote, ką šiandieniam žmogui duotų tikrasis susikaupimas ir gilūs apmąstymai prieš šventes?

– Dabartinės visuomenės kontekste nebent galima kalbėti apie sustojimą ir susikaupimą tik poilsio prasme. Visuomenė gyvena nuolatinio bėgimo sąlygomis. Vienintelė tokia pozityvi prasmė būtų susitelkimas ir švenčių pasitikimas sustojus ir dvasiškai susikaupus. Kalėdinės šventės yra geras laikotarpis apgalvoti per visus metus nuveiktus darbus, suvokiant jų prasmingumą arba kaip tik  beprasmybę. Žinoma, yra ir krikščioniškas laukimo aspektas, bet dabar didžiajai daliai visuomenės šios vertybės yra arba tik išoriškai deklaruojamos, arba labai tolimos ir su mumis nesusijusios. Idėjinė (advento – red.) pusė yra labai graži ir tikrai nieko bloga nebūtų, bet mūsų realus gyvenimas yra kitoks.

Prognozuoti ateities neįmanoma

– Ar galėtumėte pabandyti nuspėti, kaip mūsų visuomenėje, pasikeitus dviem trims kartoms,  bus įgyvendinami tie dalykai, apie kuriuos dabar kalbame? Galbūt informacijos apie tai  bus galima rasti tik vartant istorinių knygų puslapius?

– Be jokių abejonių, sparčiai vejamės populiariąja kultūra pagrįstą gyvenimo modelį, kuris dominuoja JAV ir labai sparčiai veikia ne tik Europos, bet ir Azijos šalis. Gyvename tokiame pasaulyje ir norime to, ar nenorime – jo įtaka ateityje tik didės. Kadangi, kaip minėjau, mes viena koja tarsi dar gyvename senesnėje epochoje nei šiandienė Europa, tos vertybės dar turi labai didelį vaidmenį. Atsisakyti jų nėra jokio pagrindo, bet tas pasaulis ateina labai sparčiai. Visų pirma jis priimtinas mūsų jaunajai, mobiliajai ir judriajai kartai. Lietuvių tauta yra labai homogeniška ir homofobiška. Tai yra mūsų savastis ir į tai reikia atsižvelgti, tad tie procesai nebus labai spartūs, bet neišvengiami. Prognozuojant galima įsivaizduoti, kad didės tiek visuomenės sekuliarumas, tiek visuomenės etninis margumas. Anksčiau ar vėliau lietuviai turės pakeisti požiūrį į dabar dominuojančias vertybes. Kokios jos bus, pasakyti negaliu. Mes negalime žinoti, kas bus po dešimties metų, jau nekalbant apie dvi tris kartas. Pasaulis per pastarąjį šimtmetį pasikeitė netgi kelis kartus. Tad per kitą šimtmetį tai gali vykti dar greičiau.

– Grįžkime į šiandienę realybę. Kaip vertintumėte Seimo sprendimą Kūčias paskelbti nedarbo diena? Kadangi iniciatyva kilo ne iš pačių žmonių, o iš viršaus, visuomenės akyse šiuo klausimu mačiau didžiulį sumišimą.

– Kadangi artėja rinkimai, politikai yra sujudę visur, visaip ir visomis formomis. Nesvarbu – ar jie ką nors protingo pasakys, ar suveblens ką nors kvailo – kiek jie bus viešumoje, tiek jie bus prisimenami per ateinančius rinkimus. Grįžtant prie to, kad tos tradicinės vertybės didelei  visuomenės daliai yra svarbios, ateina šis sprendimas, apie kurį iki šiol nebuvo net kalbos. Ši iniciatyva yra iš viršaus, bet mūsų žmogus netgi labai džiaugiasi, kai ji būna iš aukščiau, nes ir atsakomybė tenka ne jam.

Parduotuvių lentynų tuštėjimo metas daugeliui kelia stresą

– Daugeliui lietuvių laikas prieš žiemos šventes būna kupinas streso. Dovanos daugeliui tampa vis didesniu galvos skausmu. Žmonės įsivaizduoja, kad rasti tinkamą dovaną kiekvienam yra tikras įpareigojimas. Ar ši vartotojiškos visuomenės tvarka nėra tiesiog akiplėšiškai dirbtinai mums brukama norma?

– Mūsų vartotojiška visuomenė jaučia didelį prekybininkų spaudimą, kuris stipriai veikia sąmonę. To išvengti dabartinėmis sąlygomis pavyksta nedaugeliui. Lengviau nebent tiems, kas turi aiškų ritualinį, folkloristinį tapatumą, kai pabrėžiamos tos senosios kaimo tradicijos ir jų laikomasi. Kalbant apie žmones, gyvenančius kosmopolitinės kultūros sąlygomis, tokios problemos iš tiesų kyla visų pirma dėl prekybininkų daromo spaudimo. Mano šeimoje tai niekada nebuvo problema, nes esmė buvo dovanos pateikimas ir to aplinkybės. Kadaise vaikai tikėjo Kalėdų Seneliu, dabar tai pasidarė šeimos žaidimas, kurį tyliu susitarimu visi žaidžiame. Anksčiau būdavo tik tėvų ir senelių dovanos, dabar ir vaikai sugeba paruošti dovanėlių tėvams, kurios įteikiamos taip pat paslapčia. Dabar daug mano pažįstamų jau pradeda rūpintis, kaip tas dovanas gauti, kaip jas supirkti. Žinoma, kiekvienam dovanų reikia, o ne visų kišenė leidžia pirkti bet ką, negalvojant apie kainą. O kai visuotinai pradeda tuštėti parduotuvės, ir tą dovaną nebe taip lengva rasti. Bet tai jau yra paties žmogaus, pačios visuomenės problema.

Komentarai
Temos Etnologija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min