Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kalėda negriežia danties ant kolegų

Kalėda primena uždarbiaujantiems kolegoms, kad šie nepamirštų svarbiausios savo misijos – vaikams skleisti gėrį ir džiaugsmą.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Kalėda primena uždarbiaujantiems kolegoms, kad šie nepamirštų svarbiausios savo misijos – vaikams skleisti gėrį ir džiaugsmą.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nors Lietuvoje garbingos vyriausiojo Kalėdų Senelio pareigos tenka Kalėdai, daug pasekėjų šalyje jis neturi. Verslininkai neslepia, kad net ir sunkmečiu lietuviai nepagaili keleto šimtinių tam, kad šventiniame vakarėlyje išvystų amerikietiškojo Santa Klauso prototipą, vilkintį raudonu kostiumu.

Atsakingas Senelio Kalėdos pareigas nuo 2000-ųjų eina aktorius Arvydas Bagdonas. Būtent jis baigiantis metams oro uoste pasitinka kasmet į svečius užsukantį Joulupukį iš Laplandijos. 

Lietuviškojo Kalėdos sekretorė Eglė Plioplienė tvirtino, kad Kalėda pernelyg neima į galvą, jog aplinkui būriais zuja uždarbiaujantys jo kolegos: „Čia tas pats, kas siuvėjui pavydėti, jei kitoje gatvės pusėje atsidarė nauja siuvykla“.

Pats Kalėda „15min“ aiškino, kad svarbiausia vertybės: „Svarbu, kad Kalėdų Senelio pagrindinis tikslas būtų ne užsidirbti pinigų, bet nešti gėrį, meilę, džiaugsmą vaikams“.

Kur kas labiau Kalėda ir jo sekretorė nerimauja dėl pernelyg išplitusios amerikietiškos kultūros. „Amerikietiški komercijos tinklai sukūrė komercinį raudoną Kalėdų Senelį. Be to, lietuvių sąmonėje vis dar gajus ir tarybinis Senis Šaltis. Manau, kad mums tiesiog trūksta žinių apie tai, kad mes patys turime savo Kalėdą, todėl gręžiojamės svetur“, – sakė E.Plioplienė.

Pastaruoju metu kas nori, tas apsirengia Kalėdų Seneliu. Ir nesvarbu, kad drabužiai atrodo klaikiai, o pats „senis“ vos žodį išlemena.

Jai antrino ir Nacionalinės Kalėdų Senelių agentūros rinkodaros vadovas Eimantas Juknevičius.
„Dirbu su Kalėdų Seneliais jau 7 metus ir galiu pasakyti, kad daugumai žmonių Kalėdos asocijuojasi su tradiciniu „Coca-Colos“ Santa Klausu. Ko gero, nėra buvę nei vieno atvejo, kad užsakovai prašytų lietuviško Kalėdos“, – pasakojo E.Juknevičius. Anot jo, net ir sunkmečiu žmonės neatsisako Kalėdų Senelio paslaugos, kuri kainuoja apie 300 Lt.

Taikosi prie rinkos

Nacionalinės Kalėdų Senelių agentūros rinkodaros vadovo E.Juknevičiaus tvirtinimu, verslininkams reikia taikytis prie rinkos: „Daugumai žmonių Kalėdos asocijuojasi su tradiciniu „Coca-Colos“ Santa Klausu“.

E.Juknevičius neslėpė, kad šiemet Kalėdų Senelių paklausa yra sumažėjusi. „Jau pernai skaudžiai pajutome ekonomikos nuosmukį. Šiemet prognozuojame panašius rezultatus. Tačiau per šį sezoną pas mus darbuojasi tik 10 Kalėdų Senelių, nors pernai jų buvo apie 20“, – teigė verslininkas. Jo tvirtinimu, teko sumažinti ir kainas: „Pernai 45 min. programa kainuodavo 400–450 Lt, o šiemet – 300 Lt“. Pašnekovas pasakojo, kad dažniausiai šios paslaugos reikia privačioms įmonėms, vaikų darželiams.

Bendrovės „Trys karaliai“ vadovas Remigijus Žiogas užsakymų sumažėjimo nejaučia. „Siuvomės tris naujus kostiumus, nes populiarumas vis didėja ir didėja. Daugelis įmonių šiemet nedaro renginių, bet inicijuoja labdaringas akcijas senelių, vaikų namuose ir kviečia šį personažą“, – džiaugėsi jis.

Iškreipta kultūra

Vilniaus etninės kultūros centro direktorė Milda Ričkutė sakė, kad Kalėdų Senelių kultūra yra iškreipta. „Man dabartiniai Kalėdų Seniai atrodo „neskaniai“. Pastaruoju metu kas nori, tas apsirengia Kalėdų Seneliu. Ir nesvarbu, kad drabužiai atrodo klaikiai, o pats „senis“ vos žodį išlemena“, – kalbėjo M.Ričkutė. Anot jos, Kalėdų Senelis visais laikais atliko pamokomąją funkciją: „Jis moko vaikus, kad reikia būti geriems, nes jis viską mato, stebi visus metus“. Todėl, anot pašnekovės, Kalėdų Seneliu negali būti bet kas – tai atsakingas darbas. Anot M.Riškutės, Kalėdų Seneliai neturėtų pasiduoti iš užsienio ateinančiai kultūrai – jie turėtų puoselėti lietuviškas tradicijas.

E.Plioplienė viliasi, kad su laiku pavyks atgaivinti senojo Kalėdos tradicijas ir per Kalėdas mus vis dažniau aplankys žemės spalvos rūbu, kuriame dominuoja kailiai, pasipuošęs Kalėda. „Gal kai dabar sunku žmonės per šventes daugiau laiko praleis namie, su šeima. Be to, atsiranda daugiau laiko, per kurį žmonės šviečiasi. Gal kai kas ir apie Kalėdą paskaitys“, – kalbėjo E.Plioplienė.

Pats Kalėda prisipažino, kad neretai nustebina žmones savo „nekomercine“ išvaizda. „Vaikai taip nenustemba kaip jų tėvai. Vaikams svarbiausia, kad būtų barzda ir didelis dovanų maišas. O štai tėvai neretai sutrinka pamatę ne raudoną paltą“, – sakė Kalėda.
Atnešdavo gerų linkėjimų

Senajame Lietuvos kaime antrąją arba trečiąją Kalėdų dieną Senis Kalėda kartu su pora ar daugiau lydinčių jaunuolių lankydavo kaimynų namus. Tačiau Kalėda dovanų neatnešdavo, o susirinkdavo jas už linkėjimus. „Atėjęs į namus jis namiškiams linkėdavo gerų ateinančių metų, laimės, sveikatos, derliaus“, – pasakojo Kauno tautinės kultūros centro metodininkė Jurgita Kilikauskienė. Žmonės tikėdavo, jog šie palinkėjimai išsipildo, jei Senį Kalėdą ir jo palydą kaip reikiant pavaišini, todėl į atsineštą jo „terbą“ dėdavo viską, ką turėdavo ant Kalėdų stalo.

„Aplankęs visus kaimo namus jis su savo palyda eidavo „puotauti“ – viską, ką susirinko, suvalgydavo“, – sakė J.Kilikauskienė. Senio Kalėdos tradicija pasikeitė maždaug XVIII–XIX a.: iš dovanų rinkėjo jis virto žmogumi, kuris nuo Kalėdų iki Trijų karalių atneša dovanų.

Sieks oficialaus pripažinimo


Daugiau nei tris dešimtmečius pas neįgaliuosius, našlaičius ir kitus miestiečius neatlygintinai ar už simbolinį atlygį keliaujantis klaipėdietis Algimantas Bartkevičius šiemet turi itin ryžtingų planų – jis nori pelnyti Lietuvos Kalėdų Senelio statusą. „Prieš ketverius suėjo 30 metų kaip dirbu seneliu. Jau paruošiau Seimui, Vyriausybei, Prezidentūrai dokumentus, kad gaučiau Kalėdų senelio statusą, kitą savaitę ketinu išsiųsti. Kitose šalyse seniams skiriamos dotacijos, jie vaikšto po miestą, skleidžia šventinę dvasią. Esu kreipęsis į merą, apskrities viršininką, bet nesu gavęs nė pakelio saldainių vaikams išdalinti“, – pasakojo klaipėdietis. Jis svajoja gauti patalpas, kuriose įkurtų Kalėdų Senelio svetainę.

„Neprašau algos, bent kokių patalpų. Pasitaiko, prašo manęs mamytės net ir vasarą supakuoti dovaną, uždėti Kalėdų senelio antspaudą. Sėdėtų sau senis svetainėje, būtų pasipuošęs liemene, apsiavęs šlepetėmis. Galėčiau visus metus rašyti laiškus, priimti vaikus“, – pasakojo A.Bartkevičius.

Senelio Kalėdos paštas

Kalėda turi savo paštą: Šventaragio slėnis, Grįžulo Ratų paštas, Vilnius 2001. Anot E.Plioplienės, šiemet vaikai siunčia mažiau laiškų nei ankstesniais metais. Didžioji dalis siuntėjų – vaikai iš provincijos. „Matyt provincijoje, kaimuose vaikai labiau tiki Kalėdų Seneliu nei didmiesčiuose. Kad jūs matytumėt, kokių paprastų dalykų jie prašo, bet kiek gražių, šiltų žodžių prirašo. Pasitaiko, kad vaikai net savo sukurtų eilėraščių Kalėdai atsiunčia“, – pasakojo E.Plioplienė.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min