Dabar populiaru
Publikuota: 2012 gruodžio 24d. 17:24

Kalėdų ir Naujųjų kaina: dovanos meilei kompensuoti, susigalvoti rūpesčiai ir barniai su artimaisiais

Kalėdinės dovanos
123rf nuotr. / Kalėdinės dovanos

Kalėdos ir Naujieji metai atneša ne vien šventinę nuotaiką. Džiaugsmą daugeliui nustelbia rūpesčiai dėl vaišių, galvosopis dėl dovanų, ne visada malonus giminaičių lankymas ar vienatvė, ypač skausminga, kai kiti prie stalo sėda su šeimomis ar draugais. Lyg to būtų negana, po šventinės euforijos ne vieną apima nusivylimas, tarytum būtų pasibaigę kažkas ypatingo.

Psichologė Genovaitė Petronienė su portalo 15min.lt skaitytojais dalijasi patarimais, kaip išvengti per poilsio dienas nepageidaujamo nuovargio, o Kūčių vakarą, Kalėdas ir Naujuosius paversti tikra švente.

Prieš šventes užsiverčia per daug darbų

Metų pabaigos šventės – karštligiška dovanų paieška, tuštėjančios piniginės, pramogų planavimas, vakarėliai su kolegomis, draugais ir artimaisiais, vaišių ruošimas – atneša nemažai sumaišties. Nemalonių minčių kelia gresiantis persivalgymas ir alkoholio upeliai – kasmet nusiteikiame to saugotis, bet retai atsispiriame pagundai. Kai ką vargina nieko neveikimas, o šiemet per Kalėdas tam turime net penkias dienas iš eilės.

„Žmonės daug dalykų bando nuveikti prieš pat šventes – nupirkti dovanas, paruošti valgius, baigti darbus, kurie kartais ne nuo jų pačių priklauso. Kai kam pasiruošimas šventėms reiškia generalinį buto tvarkymą. Tuo pačiu metu vyksta darbo vakarėliai, vaikų karnavalai. Darbai, dovanos ir pats pasiruošimas šventėms yra sprogstama dozė“, – kalbėjo G.Petronienė.

05-bonckute
05-bonckute

Anot jos, žmonės patys sau ant galvos užsikrauna papildomų rūpesčių, pavyzdžiui, laikydamiesi „senovinių valgio gaminimo taisyklių – kai parduotuvėje nieko nėra ir viską pasidaryk pats“. Nenumatydami laiko ir energijos sąnaudų, jie įsivaizduoja – truputį pasispaus ir viską pasigamins, bet galiausiai pervargsta fiziškai, bet dar labiau – psichiškai. Negana to, žmonės savo noru neria į spūstis gatvėse ir parduotuvėse.

„Per daug darbų suspaudžiama į laiko vienetą. Kai ko reikia atsisakyti, pavyzdžiui, valgio gaminimo. Moterys dalį darbų galėtų perleisti vyrams ar vyresnėms dukroms. Jei šiaip jos dar gali laikyti visus namų kampus, per šventes – nebe“, – kalbėjo psichologė. Daugelis jos klientų kenčia ne dėl nuovargio, o būtend dėl persistengimo ir bandymo suderinti daugelį dalykų.

Švenčių metu į paviršių prasiveržia įvairios šeimos problemos. Net labiausiai susipykę artimieji susirenka Kūčių vakarienei, kitaip esą prastai jaustųsi pirmiausiai prieš save. Tuomet ir gali išlįsti seni nesutarimai, ypač jei žmonės ir šiaip linkę į konfliktus. Anot pašnekovės, daugiau kibirkščių būna tarp vaikų ir tėvų, bei santykiuose su uošviais ir anytomis.

Tokiais atvejais ji siūlo trumpinti apsilankymus – geriau išsiskirti po trijų gražių valandų nei susipykus penktąją. Arba sugalvoti programą. Šiais laikais žmonės šventes bando supaprastinti – susėdo prie stalo, prisivalgė, išsidalino dovanas. Nuobodžią vakarienę ar pietus galima paįvairinti pokalbiu įdomia tema, žaidimais, nuotraukų peržiūra.

Per šventes prastai jaučiasi iš namų norintys ištrūkti, bet leidimo negaunantys paaugliai, o jei gauna, tėvai vis rūpinasi, kad atžalos neįkliūtų į nemalonumus. Dar blogiau – alkoholikų artimiesiems, mat jie paprastai prisigeria, todėl kivirčai neišvengiami.

Kalėdos – didelis išbandymas vienišiems žmonėms: senoliams, išsiskyrusiems, netekusiems artimųjų, vedusių vyrų ar ištekėjusių moterų meilužiams, šiaip vienišiams. Taip pat – darboholikams, kurie nesmagiai jaučiasi kone kiekvieną savaitgalį, bet tuomet gali susigalvoti veiklos, o per Kūčias dirbti nelabai gražu.

Geriau – kruopščiai parinkta, o ne brangi dovana

G.Petronienės teigimu, Kalėdų esmė nėra brangios dovanos ir vaišėmis nukrauti stalai: „Adventas yra susikaupimo, gyvenimo apmąstymo, apsivalymo metas, bet pas mus jis virsta galutiniu nusibaigimu. Per pačias šventes ateina atsipalaidavimas, bet ne visiems. Mamos, ir taip kasdien gaminančios valgyti bei prižiūrinčios vaikus, per laisvadienius turi dirbti auklėmis.“

„Jei manome: prakišau brangų daiktą, neįdėjęs nė trupučio širdies, tai nėra gerai. Kiekvienai šventei – ir Kalėdoms, ir Naujiesiems – reikia idėjos, kad ji skirtųsi nuo kitų, kad būtų miela žmonėms, su kuriais susirenki švęsti.“

Ne vienam stresą kelia dovanų paieška, nors dovanojimas turėtų maloniai nuteikti tiek duodantįjį, tiek gaunantįjį. Ką nupirkti, kaip užtekti pinigų visoms dovanoms, kaip nesusigadinti nuotaikos sausakimšose parduotuvėse? Ypač didelis galvos skausmas apima tėvus – kaip Kalėdų senelio apsilankymu nenuvilti vaikų? Šiems irgi gresia širdperša, jei dovana – ne ta, kurios tikėjosi, ar prastesnė nei draugų.

Anot pašnekovės, dovanos yra prasmingas gyvenimo paįvairinimas, savotiškas ritualas – jei parenkamos ir įteikiamos kūrybiškai. Psichologiniai tyrimai rodo, kad malonesni jausmai užplūsta tą, kuris teikia, o ne kuris gauna. Dovana galima išreikšti, ką norime perteikti būtent tam žmogui, kartu dovana turi sukelti džiaugsmą ir tapti siurprizu.

Dovanojimo džiaugsmą vis dažniau užgožia pinigų klausimas, ypač jei taip bandoma užkamšyti emocines skyles. Vaikams laiko neturintys tėvai įsivaizduoja – nupirks brangią dovaną ir taip pakeis savo dėmesį. Jei vaikai ar artimieji išlepinti, reikalauja vis daugiau ir brangesnių daiktų, o jų dovanojimas tik blogina santykius. „Kita vertus, jei vaikai ar artimieji negauna brangios dovanos ir dovanotojai dėl to tampa blogi, ko verti tokie santykiai?“ – retoriškai klausė G.Petronienė.

Pašnekovės žodžiais, gerai dovanai rasti reikia laiko. Jos būtina ieškoti kruopščiai, o pirmiausiai derėtų išsiaiškinti, ko žmogui reikia, apie ką jis svajoja ir kas jį pradžiugintų – tuomet dovana išties turi prasmę. Ji neturi būti labai brangi, bet neturi būti ir per pigi – šeimose paprastai nusistovi nerašyta taisyklė, kokios vertės daiktus dovanoti. Gerokai pigesnė dovana nėra tinkama, nebent ji itin kruopščiai parinkta ar pagaminta savomis rankomis – tuomet jos kaina nebeturi įtakos.

Kalėdos – meilės, šilumos ir atlaidumo laikas, bet vis dažniau viršų ima vaišės ir dovanos. Metų pabaigos šventės virsta darbu, kuris nustelbia džiaugsmą. Ranka suraitytus sveikinimus ant atvirukų keičia masiniai elektroniniai laiškai ir trumposiomis žinutėmis siunčiami lėkšti ketureiliai. Pasak G.Petronienės, dėl technologijų švenčių dvasia išties blėsta, bet ją vis dar galima išlaikyti žodžiu pasakomu nuoširdžiu sveikinimu arba padovanota emocija ir nauja patirtimi – bilietu šuoliui parašiutu, šaudymu iš lanko. Psichologė stebėjosi, kad nebe tokios madingos – lengvai randamos, bet prasmingos ir įdomios dovanos, pavyzdžiui, knyga ar muzikos įrašas.

„Swedbank“ išsiaiškino, kad daugiau nei pusė gyventojų Kūčių ir Kalėdų stalui šiemet skirs iki 200 Lt, dovanoms ir sveikinimams trečdalis šeimų išleis iki 100 Lt, kiek mažiau – 101-200 Lt. Tai liudija prastą finansinę situaciją, o kartu – kad žmonės pamiršta mažus džiaugsmus. Kūčių esmė turėtų būti ne soti vakarienė, o šeimos santarvė, savo virtos uogienės stiklainėlis ar numegztos pirštinės atrodo nuoširdesnė dovana nei televizorius.

„Jei įsivaizduojame: prakišau brangų daiktą, neįdėjęs nė trupučio širdies, tai nėra gerai, – kalbėjo G.Petronienė. – Kiekvienai šventei – ir Kalėdoms, ir Naujiesiems – reikia idėjos, kad ji skirtųsi nuo kitų, kad būtų miela žmonėms, su kuriais susirenki švęsti. Brangūs valgiai rodo problemas dėl savęs vertinimo – turbūt kas trečias jaučia būtinybę pasirodyti, tik neaišku, prieš ką – uošvius, anytas, savo šeimos narius? Jei rengi puotą 60 žmonių, gal ir svarbu, ką jie pagalvos. Bet svarbiausia išlikti savimi ir išlaikyti sveiką protą, nebandžius brangiomis dovanomis ir vaišėmis desperatiškai parodyti, koks esi šaunus. Ačiū Dievui, Inteligentija, mokslininkai, menininkai šia liga serga kur kas mažiau.“

Vietoj televizoriaus – aktyvi veikla

Yra žmonių, kurie Kalėdų visai nešvenčia arba rengiasi joms ne paskutinę minutę, nesiversdami per galvą, bet vis tiek įkliūna į masinę šventinę psichozę. „Aš pati jų nelabai sureikšminu. Kalėdos man turi religinę prasmę. Kadangi užaugau sovietiniais laikais, ir Naujieji yra prasmingi. Prieš šventes nereikia per daug vaikščioti po parduotuves, nebent į maisto, ir vienos problemos išvengsi, – siūlė pašnekovė. – Mano klientai yra pavargę, skundžiasi sumaištimi. Su viena kliente visai negalėjau susikalbėti – dėl lakstymų ji negalėjo sukaupti minčių. Manau, kad prieš šventes geriausia dirbti įprastus darbus ir nesitikėti didelio bendravimo su kitais, nes visi užimti.“

Tačiau yra žmonių, kuriems per Kalėdas ir Naujuosius gera. Visų pirma – vaikams, kurių tėvai nesipyksta, mat jie visada laukia stebuklo. Taip pat – tiems, kurie gerai sutaria su artimaisiais, tiems, kurie ieško naujų pažinčių, tiems, kurie nemėgsta dirbti – poilsio dienos yra dar viena proga patinginiauti, kūrybingiems žmonėms, studentams, kurie mokslus mielai iškeičia į vakarėlius. Puikiai jaučiais ir žmonės, priklausantys šokių, folkloro ar panašiems kolektyvams – jie Kalėdas paprastai sutinka smagiai.

Pergyvenus švenčių maratoną, ateina ne tik ramus metas, bet ir savotiškas nusivylimas – atrodo, lyg baigėsi kažkas svarbaus. Anot G.Petronienės, gerai šventusieji paprastai jaučiasi pailsėję. Užtat tie, kurie nuvargsta per ruošos periodą, toliau gyvena rūpesčiais arba energiją eikvoja pykčiams su artimaisiais, per Kalėdas nespėja atsipalaiduoti. Didelis psichologinis krūvis, persivalgymas, neišmiegojimas gali sukelti depresyvią nuotaiką, bet po savaitės kitos ji turėtų dingti.

Anot psichologės, šventės neturi virsti nenutrūkstamu sėdėjimu prie stalo ar televizoriaus. Reikėtų bent trumpam išlįsti į lauką, pasivaikščioti, pasisvečiuoti ir po jų bus galima atsinaujinus įžengti į naujus metus.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min