Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Lietuvos šviesuolis“ Kretingos urėdas Antanas Baranauskas išgyvena dėl nykstančių miškų

VĮ Kretingos miškų urėdija urėdas Antanas Baranauskas už nuopelnus gamtai pelnė „Lietuvos šviesuolio“ apdovanojimą.
„Pajūrio naujienų“ nuotr. / VĮ Kretingos miškų urėdija urėdas Antanas Baranauskas už nuopelnus gamtai pelnė „Lietuvos šviesuolio“ apdovanojimą.
Šaltinis: „Pajūrio naujienos“
0
Skaitysiu vėliau
A A

M. K. Čiurlionio fondo ir Lietuvos edukologijos universiteto renginyje Vilniuje buvo įteikti „Lietuvos šviesuolio“ apdovanojimai Lietuvos asmenybėms, nusipelniusioms edukologijos ir gamtosaugos srityse. „Lietuvos šviesuolio“ M. K. Čiurlionio taurė kaip gamtosaugininkui buvo įteikta VĮ Kretingos miškų urėdija urėdui, Lietuvos nusipelniusiam miškininkui Antanui Baranauskui.

Pasveikintas su garbingu apdovanojimu urėdas A. Baranauskas sakė: „Apdovanojimas, manau, kiekvienam žmogui yra malonus, bet dirbau ir dirbu ne dėl apdovanojimų. Esu laimingas, kad pasirinkau miškininko profesiją, kuri sutapo su mano pašaukimu“. A. Baranauskas Lietuvos miškų ūkyje dirba nuo 1959 metų, iš kurių didžiąją dalį (šiemet liepos 15 d. bus 50 metų) – Kretingos miškų urėdijoje.

Miškininkas pasidžiaugė, jog per du Nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvos miškų ūkis pasikeitė iš esmės: apsiginklavo modernia, našia technika, naujomis technologijomis. „Štai paprastas to pavyzdys: sovietiniais laikais vienas sunkvežimis per metus iš miško kirtavietės išveždavo apie 5 tūkst. kubinių metrų medienos, šiandieną išveža 28-30 tūkst. kubų. Urėdijoje dirbo apie 350 žmonių, dirba per 100. Darbuotojų būtų dar mažiau, jeigu neturėtume rankų darbo imlaus medelyno, turinčio apie 40 darbuotojų. Naujos mašinos, technologijos padeda puoselėti ir atkurti miškus. Anksčiau neturėjome tokios galingos ir pritaikytos miškų žemei technikos, kuri taip gerai, kaip šiandieną, paruoštų dirvą miškui sodinti. Per Nepriklausomybės metus miškuose pastatėme daug kelių, kurie tarnauja ne vien urėdijai, bet ir privačių miškų savininkams, gyventojams“, - kalbėjo A. Baranauskas.

Paklaustas, dėl ko jam, kaip senam miškininkui, skauda širdį, urėdas sakė: „Pusė urėdijos teritorijoje esančių miškų yra privatūs. Urėdija kasmet apie 200 ha atsodina iškirsto bei pasodina naujo miško – apie 1 milijoną sodinukų. O privatininkai nuperka nuo 100 iki 200 tūkstančių sodinukų, kai privatūs miškai kertami išsijuosus. Kirtavietės privačiuose miškuose lieka neatsodintos ir užsisėja savaime menkaverčiais medžiais – drebulėmis, kitais. Ąžuolų, pušų, eglių, kurių mediena reikalinga šalies ūkiui, neatsodina. Labai apleisti miško nusausinimo darbai, tam mažai skiriama lėšų. Urėdija 42 proc. savo pajamų atiduoda valstybei. Miškų nusausinimui reikia ir valstybės sprendimo“.

„Lietuvos šviesuolio“ apdovanojimai nusipelniusiems gamtosaugos srity be A. Baranausko įteikti buvo dar dviem miškininkams – pedagogui, buvusiam A. Stulginskio universiteto rektoriui, profesoriui Romualdui Deltuvui, buvusiam ilgamečiam miškų urėdui, aktyviam visuomenininkui Albertui Zdanevičiui.

Edukologijos srityje šie apdovanojimai atiteko Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos direktorei Jolantai Knyvienei, Lietuvos edukologijos universiteto docentui Vytautui Barkauskui ir Utenos rajono savivaldybės merui Alvydui Katinui.

M. K. Čiurlionio fondas šviesuolių paiešką ir apdovanojimo renginius organizuoja nuo 2007 metų. Iki šiol šiuo apdovanojimu yra pagerbta per 40 šviesuolių įvairiose srityse, tarp jų yra ir su Lietuva susijusių užsieniečių. Vykdant šį projektą M. K. Čiurlionio fondas bendradarbiauja su Lietuvos ambasadomis užsienyje, universitetais, kitomis organizacijomis, užsienio ambasadomis Lietuvoje.

„Pajūrio naujienos“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min