A.Resnais, kurio filmas „Mylėti, gerti ir dainuoti“ (Aimer, boire et chanter) praėjusį mėnesį Berlyno kino festivalyje pelnė prizą už inovacijas, mirė šeštadienį vakare, Paryžiuje, apsuptas savo šeimos, sakė jo prodiuseris Jeanas-Louis Livi.
A.Resnais, su standžių baltų plaukų ševeliūra ir skiriamuoju ženklu tapusiais tamsiais akiniais buvo labai mylima prancūzų kino pasaulio figūra ir nuolatinis garsiausių festivalių, pradedant Kanais ir baigiant Berlynu, dalyvis.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas pareiškė pagarbą „labai dideliam, visiems žinomam talentui“.
A.Resnais pirmasis pasirodymas Kanų kino festivalyje buvo su „naujosios bangos“ klasika tapusiu filmu „Hirosima, mano meile“ (Hiroshima Mon Amour), kuris 1959 metais buvo parodytas nekonkursinėje programoje.
Šis kūrėjas, kuris filmus su vis iškylančiomis meilės, atminties ir mirtingumo temomis statė ir sulaukęs 90-ies, prieš dvejus metus Kanuose sakė, kad kūrė filmus „sau, „pasidaryk pats“ principu“.
„Tai tarsi laboratorijos eksperimentas, kurio metu maišai dalykus nežinodamas, koks bus rezultatas“, – sakė jis.
Prieš mirtį jis dirbo dėl naujo filmo scenarijaus, sakė J.-L.Livi, kuris prodiusavo naujausius jo darbus.
1922 metų birželio 3 dieną Vano mieste šalies vakaruose gimęs A.Resnais dar būdamas 13 metų amžiaus sukūrė trumpą filmą apie pasakų piktadarį „Fantomas“.
Nors ir ant 7-ojo dešimtmečio prancūzų „naujosios bangos“, jis stovėjo truputį atokiau nuo tokių savo amžininkų kaip Jeanas-Lucas Godard'as, Jacques'as Rivette'as ir Francois Truffaut.
Kol jie jaunus paryžiečius gatvėse filmavo rankose laikomomis kameromis, A.Resnais žaidė su naratyvo „blyksniais“, kurie maišė praeitį ir dabartį.
Ankstyvieji jo filmai „Hirosima, mano meile“ ir 1961 metų „Praėjusiais metais Marienbade“ (L'Annee Derniere a Marienbad) buvo įkvėpti prancūzų rašytojų modernistų Marguerite Duras ir Alaino Robbe-Grillet.
Nuo 8-ojo dešimtmečio A.Resnais filmai tapo „lengvesni“ ir labiau prieinami, o jo 1998 metų kvazimiuziklas „Ta pati sena daina“ (On Connait la Chanson) buvo didžiulis komercinis ir kritikų hitas.
Tačiau jis liko tarp labiausiai eksperimentuojančių prancūzų kino kūrėjų ir dažnai imdavosi fragmentiško laiko ir paralelinių pasaulių temų.
Kanų festivalis apdovanojimą už gyvenimo pasiekimus jam įteikė 2009 metais.
A.Resnais buvo du kartus vedęs; jo gedi antroji žmona Sabine Azema.
