M.A.Pavilionienė skunde teigė, kad pozicijos, jog vienos lyties porų santykiai yra nelaikytini normaliais ir savaime suprantamais, pateikimas laikytinas nurodymu diskriminuoti dėl lytinės orientacijos ir pažiūrų. Parlamentarės nuomone, pateikdama tokią išvadą, ŽEIT įžeidžia homoseksualių žmonių orumą bei siekia sukurti bauginančią, žeminančią, priešišką bei įžeidžiančią aplinką homoseksualiems žmonėms.
M.A.Pavilionienė prašė pripažinti, kad ŽEIT ekspertų grupės išvada ir ŽEIT pozicija dėl knygoje paskelbtos informacijos įvertinimo, kurioje nurodoma, kad vienos lyties porų santykiai neturi būti pateikiami kaip normalūs ir savaime suprantami, pažeidžia Lygių galimybių įstatymo nuostatas.
M.A.Pavilionienė skunde teigė, kad pozicijos, jog vienos lyties porų santykiai yra nelaikytini normaliais ir savaime suprantamais, pateikimas laikytinas nurodymu diskriminuoti dėl lytinės orientacijos ir pažiūrų.
LGKT pranešime teigiama, kad atlikus tyrimą, nustatyta, jog Lygių galimybių įstatymo, kuris siekia užtikrinti lygias galimybes skirtingoms asmenų grupėms ir įpareigoja valstybės institucijas gerbti lygias galimybes, bei Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo atskiros normos galimai prieštarauja viena kitai (galima įstatymų kolizija).
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme numatyta, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai priskirtina informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata.
M.A.Pavilionienė gegužę Seime registravo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo projektą, kuriuo siekiama tokias šio įstatymo nuostatas pripažinti netekusias galios.
„Lygių galimybių įstatymas nurodo Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigą įgyvendinti lygias galimybes nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. Šis įstatymas netaikomas šeimos ir privataus gyvenimo sritims, viešiems asmenų pasisakymams, žiniasklaidos turiniui, kino filmams, serialams, spektakliams, bet kokioms asmeninėms iniciatyvoms, meninės, mokslinės, kultūrinės saviraiškos vaisiams ir pan. Konkrečių situacijų, kai bet kokią, oficialiai neskirtą švietimo procesui, knygą savo paskaitose švietimo tikslams naudotų dėstytojas ir dėl to kiltų problemų, Lygių galimybių įstatymas nereglamentuoja“, – rašoma pranešime.
Lygių galimybių kontrolierė Edita Žiobienė nusprendė: nutraukti tyrimą, trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą.
Taip pat tvirtinama, kad viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams vertinančius ir savo išvadas žurnalistų etikos inspektoriui teikiančius ekspertus vieneriems metams skiria žurnalistų etikos inspektorius.
Ištyrus skundą pažymėta, kad ekspertų grupės išvada teužima pusę puslapio teksto, joje pasigesta gilesnės analizės, išsamesnės argumentacijos, tikslesnių paaiškinimų, aiškesnių vertinimo kriterijų, galimo priežasties–pasekmės ryšio atskleidimo, galbūt kitų šalių patirties nušvietimo, sprendžiant analogiškas problemas, ir t.t. Galbūt derėtų giliau paaiškinti, kodėl pasakos yra kenksmingos, ką konkrečiai šiuo atveju reiškia „manipuliatyvumas, invazyvumas ir direktyvumas“ ir t.t. Atkreiptas dėmesys į aplinkybę, jog visuomenėje vyrauja didelė įvairovė, egzistuoja daug iš prigimties labai skirtingų žmonių, todėl kai kurios griežtos formuluotės ekspertų grupės išvadoje (tokios kaip „savaime suprantamas“, „normalus“) tam tikrai visuomenės daliai gali pasirodyti žeidžiančios, neaiškios, todėl nepriimtinos.
Atsižvelgdama į galimas įstatymų spragas, įstatymų normų kolizijos galimybę, į aplinkybę, kad ŽEIT savo veikloje vadovavosi galiojančiais teisės aktais, lygių galimybių kontrolierė Edita Žiobienė nusprendė: nutraukti tyrimą, trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą; rekomenduoti įstatymų leidėjui keisti teisės aktus, reglamentuojančius ŽEIT darbą, ir siekti sudaryti nepriklausomų ekspertų komisiją, kurios narius skirtų ne žurnalistų etikos inspektorius, o įvairios institucijos, visuomeninės organizacijos ir kt.; rekomenduoti keisti ŽEIT ekspertinį vertinimą reglamentuojančius teisės aktus ir ŽEIT ekspertinį neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos vertinimą atlikti tokia pačia tvarka, kaip ir informacijos priskyrimo nesantaiką skatinančios, erotinio, pornografinio ar smurtinio pobūdžio kategorijoms; tobulinti Lygių galimybių įstatymą, atkreipiant dėmesį į tikslesnį valstybės institucijų pareigų užtikrinti lygias galimybes apibrėžimą.
