Saira Shah (g. Londone 1964 m.) – afganų kilmės rašytoja, žurnalistė ir dokumentinių filmų kūrėja. Autorė užaugo intelektualų, pasakotojų ir rašytojų šeimoje. Sairos Shah tėvas – rašytojas Idriesas Shahas, brolis – keliautojas ir rašytojas Tahiras Shahas, kurio knygos „Kalifo rūmai“, „Tūkstančio ir vienos nakties šalyje“ ir „Timbuktu“ išleistos lietuviškai. „Virtuvė be pelių“ – antroji Sairos Shah knyga. Tai – pusiau autobiografinis pasakojimas apie tobulo gyvenimo planus kūrusią moterį, kurios svajas likimas sugriovė vienu smūgiu, o paskui privertė išmokti gyventi iš naujo ir visai kitaip.
Anos laukė nuostabūs pokyčiai: tuoj gims judviejų su Tobiju kūdikis. Jie paliks niūrų Londoną ir persikraustys į Provansą, kur ji atidarys savo restoraną, Tobijas kurs muziką, o apsupta malonių žmonių dukrytė kalbės dviem kalbom ir bėgios basomis levandų laukuose. Tačiau Anos dukra Frėja gimsta neįgali.
Nuo šoko ir prasideda ilga Anos ir Tobijo kelionė, bet ne į saulėtą Provanso idilę, o į rūsčią gyvenimo tikrovę. Išsvajotas Provansas tikrovėje virsta apleista ferma Langedoko apylinkėse. Čia stogas varva, o po kambarius šmižinėja pelės. Vasarą viešpatauja alinanti kaitra, žiemą čaižo vėjas. Apie nuosavą restoraną nebegali būti nė kalbos, ir niekas negali atsverti alinančių naktų su traukulių kamuojama dukra, krizę išgyvenančiu vyru, ginčų su mama ir nepakeliamo dvasinio ir fizinio nuovargio. Kad išsaugotų sveiką protą ir savo šeimą, kad įstengtų mylėti nekalbančią ir nejudančią Frėją, Ana privalo rasti savyje jėgų, kurių net neįtarė turinti, išmokti pamokas, kurias jai netikėčiausiose vietose pateikia gyvenimas.
„Virtuvė be pelių“ – jaudinančiai šiltas, išmintingas ir kartais juokingas pasakojimas apie meilę, ištvermę ir apie tai, kad patys sunkiausi dalykai gyvenime būna ir patys geriausi.
