Apysaką „Palaidokite mane už grindjuostės“, skirtą patėviui – garsiajam aktoriui Rolanui Bykovui – Sanajevas parašė būdamas 26-erių. 1996 m. ji buvo išspausdinta Rusijos žurnale „Spalis“ ir pelnė apdovanojimą už geriausią debiutą. Šią apysaką galima laikyti iš dalies autobiografine, nes daugelis jos įvykių – autentiški. Pavelas Sanajevas – aktorės Jelenos Sanajevos sūnus, liaudies artisto Vsevolodo Sanajevo vaikaitis. Savo kūrinyje jis pasakoja apie save – aštuonmetį berniuką Sašą Saveljevą, gyvenantį pas senelę, kuri nenori atiduoti vaiko dukteriai, nes nepasitiki jos naujuoju vyru. Dukteryje ji mato savo pačios atspindį, tiksliau, savo praeities klaidas.
Praėjus dešimčiai metų, apsakymas „Palaidokite mane už grindjuostės“ tapo kultine, daug triukšmo ir diskusijų sukėlusia knyga. Autobiografinius savo vaikystės faktus rašytojas pavertė gana žiauriu, bet ne mažiau juokingu ir paradoksaliai šviesiu meniniu kūriniu.
Lietuvos rusų dramos teatro scenai apysaką „Palaidokite mane už grindjuostės“ inscenizavęs dramaturgas M. Macevičius sako, kad knyga yra apie mūsų posovietinę kartą ir jos atstovų santykius.
Režisierius A.Jankevičius sako, kad P.Sanajevo knyga neturi nuoseklumo ir yra trumpų apsakymų rinkinys, vienijamas vienos temos.
„Vis dėlto šis pasakojimas yra žavingas ir įtraukiantis. Autorius jį rašė apie dešimtį metų, nuo pat mokyklos laikų“, – sako režisierius.
Bene svarbiausias spektaklio personažas – močiutė. Kaimynų ir namiškių ji laikoma isterike, keikūne, psichologinių problemų turinčia valdinga moteriške, pernelyg daug dėmesio skiriančia savo anūkui.
„Močiutė nėra nei gera, nei bloga – ji yra nelaiminga, tačiau ji myli savo vaikaitį, nori išauklėti jį tikru žmogumi ir sako, kad tai jos paskutinė meilė ir paskutinė viltis. Tai – kiek sadomazochistinis autoriaus žaidimas su savimi ir menu, jis tarsi nori pasakoti, bet kartu bijo dėl kažkokių psichologinių vaikystėje patirtų traumų. Juk ir knygą P.Sanajevas išleido tik po abiejų senelių mirties“, – sakė A.Jankevičius.
Rusų dramos teatre močiutės vaidmenį kuria galingo temperamento aktorė Inga Maškarina, siekianti išreikšti tragišką savo personažo pasaulėjautą. Aktorė džiaugiasi galimybe dirbti su nauju režisieriumi, jaunaisiais kolegomis, su kuriais drauge jie dėlioja naujus loginius kirčius, kuria kitokius charakterius ir atsiskleidžia naujuose amplua. Ji taip pat pabrėžia, jog pagrindiniu spektaklio akcentu pasirinkdami meilę, jie siekia įžiebti dialogą tarp žiūrovų ir tikisi, kad scenoje matyta realybė padės jiems pakeisti požiūrį į savo šeimyninius gyvenimus.
Kitus vaidmenis spektaklyje atliks Julija Krutko, Valentinas Krulikovskis, Valentinas Novopolskis, Vladimiras Dorondovas. Spektaklio dailininkė – Laura Luišaitytė.
Paklaustas, kuo šis spektaklis išskirtinis Rusų dramos teatro repertuare, vadovas J. Vaitkus atsakė, jog jį stato bekompromisis režisierius, rimtai galvojantis apie gyvenimą, žmogų ir žmogiškus santykius. Jis taip pat pasidžiaugė aktorių kolektyvo atsidavimu, kuris skatina tiek išskirtinį profesinį bendravimą, tiek naujas temų plėtotes.
J. Vaitkus taip pat sako, kad žiūrovų valia Rusų dramos teatre ir toliau bus tęsiama inscenizacijų skaitymų akcija, iš kurios idėjos ir gimė naujasis A.Jankevičiaus spektaklis.
„Į šiuos skaitymus ateina ir rusakalbių mokyklų vadovai, mokytojai, universitetų dėstytojai, žurnalistai. Ateityje skaitymai vyks su muzika, dainomis, žiūrovai bus daugiau įvedami į kūrinio žanrą ir problematiką“, – sakė teatro vadovas.
Tarptautinės teatro dienos proga Rusų dramos teatre įvyks dar viena premjera – „Kvailių vakarienė“ pagal žaisimingą Franciso Vebero pjesę. Šiais metais teatre taip pat laukia Aleksandro Vvedenskio „Eglutė pas Ivanovus“ skaitymas, numatomi pastatymai pagal Leonido Andrejevo pjesę „Tas, kas gauna antausius“, Aleksandro Gryno novelę „Raudonosios burės“, iki Naujųjų metų žadama išleisti ir vieną spektaklį vaikams.
