Viena iš parodos dalyvių, meksikiečių menininkė Mariana Castillo Deball prasitarė, kad iš tiesų visi šios ekspozicijos kūriniai yra tam tikri „trukdžiai“. Jos teigimu, kūriniai tiesiog įsiskverbia į egzistuojančius žinių archyvus, tačiau paslepia lygiai tiek pat, kiek ir atveria.
Vienas iš įsidėmėtinų parodos kūrinių - prancūzų menininko Marko Geffriaudo koliažas, kuriame matyti rašytojo Witoldo Gombrowitzo ir jo šuns portretai. Pasak kūrinio autoriaus, labiausiai jį domina paraštė, šalutinės detalės, kurios visuomet nejučia daro įtaką kūriniams. Su juo sutinka ir kiti parodos menininkai, projekto „The Infinite Library“ (liet. „Begalinė biblioteka“) iniciatoriai Harisas Epaminonda bei Danielis Gustavas Crameris, kurie sudarinėja knygų archyvą naudodami jau egzistuojančių leidinių fragmentus. Anot menininkų, šie fragmentai, ištraukti iš įprasto konteksto atgauna savo pirminę paslaptį.
Kosmosas ir paslapys
Parodoje bus rodomi ir lietuvių menininkės Lauros Kaminskaitės kūriniai. Jos koliažų knygoje vaizdai ir daiktai yra sujungiami specialiu „kosminiu dažniu“, kuris yra lyg abstraktus hieroglifas, padedantis susiorientuoti verčant knygos puslapius. Meksikietė Mariana Castillo Deball savo vaizdo darbe „Nobody was tomorrow“ (liet. „Niekas nebuvo rytojumi“) papasakos neįprastą, bet tikrą istoriją apie aparatą, naudotą Nacionalinėje Belgrado bibliotekoje dirbtinai sendinti knygas bei fikuso medį keliaujantį laiku. Dar vienas įdomus momentas – amerikiečių menininko Jasono Dodge'o darbas. Jis buvo paslapčia atneštas į galeriją Vilniuje, tačiau galerijos darbuotojai iki šiol nežino nei koks tai kūrinys, nei kur jo ieškoti. Parodoje dalyvauja 9 menininkai iš Meksikos, JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Lietuvos, Argentinos, Vokietijos bei Kipro.
Parodos atidarymas rytoj, balandžio 23-iąją, 19 val., „Galerijoje Tulips & Roses“, Gaono g. 10.
