Naujas „bohemiečių“ „Onegino“ pastatymas – ne įprastas, saldžiai sentimentalus, romantinis paveiksliukas, o gyvas, energingas, gilios dramos ir laukinių aistrų spektaklis, pilnas humoro ir saviironijos. Operos veiksmas yra perkeltas į 1970-ųjų sovietinę „komunalkę“ ir 1980-ųjų Niujorko mados pasaulį. Tokia drąsa, fantazija ir šiuolaikiniai kūrybiniai sprendimai nepaprastai praturtino operą ir sukėlė dideles diskusijas tiek meno pasaulyje, tiek visuomenėje.
Ypatingą įspūdį žiūrovams palieka ne tik iki smulkmenų išdirbtos Dick Bird’o scenografijos detalės ir autentiški, nostalgija alsuojantys Juozo Statkevičiaus kostiumai, bet ir tikras scenoje čirškinamų svogūnų ir lašinukų kvapas. „Bohemiečių„ „Onegino“ pastatymas kviečia visus su humoru ir ironija prisiminti dar iš mūsų kolektyvinės sąmonės nedingusius laikus.
Tačiau išskirtinis šio pastatymo bruožas – ryškūs, įdomūs ir stiprūs aktoriniai operos solistų darbai, kurie atveria gilius personažų vidinius išgyvenimus, užslėptas tragedijas, trapias emocijas, neišsipildžiusias galimybes ir didelę neviltį, dažnai slepiamą po humoro, abejingumo ar agresyvumo kauke.
Pirmo jubiliejaus proga yra kuo džiaugtis! Prieš penkerius metus niekas net negalėjo įsivaizduoti, kad is nedidelio jaunų menininkų susibūrimo, iš vieno pastatyto spektaklio išaugs toks stiprus ir unikalus kolektyvas, ne tik suteikęs tvirtą pagrindą ir sparnus stulbinančioms jaunųjų operos talentų karjeroms, bet ir pakeitęs Lietuvos žiūrovų požiūrį į šį tradicijų sukaustytą muzikos žanrą. Per penkerius metus “bohemiečiai” įrodė, kokia ryški, nenuspėjama, spalvinga, universali ir aktuali gali buti opera, ir atvedė į klasikinę muziką tūkstančius jaunų žmonių.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro namai Vilniaus Kongresų rūmai tapo “bohemiečių” namais ir tai, kad kelis sykius per metus jie meta viską ir sugrįžta naujiems iššūkiams – puikiausias įvertinimas šios trupės idėjai. Šiais laikais, kai visi tiek kalba apie masinę jaunimo emigraciją ir protų nutekėjimą į užsienį – tai unikalus reiškinys.
Operos dirigentas – Gintaras Rinkevičius, režisierė – Dalia Ibelhauptaitė, kostiumų ir grimo dailininkas – Juozas Statkevičius.
Gruodžio 2, 4 dienomis spektaklis bus rodomas, kaip įprasta, 19 val., o 3 dieną – 14 val.
