Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Didysis apsikeitimas: Kaune – Lietuvos nacionalinis dramos teatro, Vilniuje – Kauno valstybinio dramos teatro spektakliai

Kadras iš spektaklio „Unė“
LNDT nuotr. / Kadras iš spektaklio „Unė“
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kauno valstybinis dramos ir Lietuvos nacionalinis dramos (LNDT) teatrai atnaujino tradiciją keistis gastrolėmis. Šiemet abu teatrai vienas pas kitą svečiuojasi gegužę: LNDT spektakliai Kaune rodomi gegužės 4–6 d., o KVDT Vilniuje gastroliuoja gegužės 11–15 d.

Kiekvienas teatras savo publikai svečiuose pristato po 6 spektaklius – tiek spektaklių vienu metu teatrai „sukeitę“ nebuvo nuo 2002 metų.

Su įdomiausiais ir geriausiais savo spektakliais gastroliuoti kitame mieste – abiejų teatrų aktoriams ne tik nostalgiją kelianti tradicija, bet ir jaudinantis susitikimas su neįprasta, kitaip reaguojančia publika.
Žiūrovams – tai puiki proga pamatyti kiek kitokią vaidybą, seniai matytus ar išvis nematytus aktorius, praplėsti teatrinių patirčių horizontus.

„Visus tuos metus, kol nevyko apsikeitimai gastrolėmis, jautėme uždarumą, netgi hermetiškumą, kai tarp teatrų nevyksta keitimasis kūrybine informacija. Trupėms tai žalinga – taip po truputį tampame provincialais, nematome visos Lietuvos teatrinių krypčių, nežinome, kur einame“, – kūrybinę gastrolių naudą įvardija Auksinio scenos kryžiaus laureatė aktorė Daiva Stubraitė.

Dmitrijaus Matvejevo, KVDT nuotr./Spektaklis Laimingi
KVDT nuotr./Spektaklis „Laimingi“

Apsikeitimo gastrolėmis tradiciją laikas nuo laiko nutraukiančios ekonominės ar politinės aplinkybės, turbūt niekada neištrins iš atminties geriausių momentų, kuriuos dovanoja teatrų gastrolės tiek žiūrovams, tiek aktoriams.

„Artėjant gastrolėms užplūsta nuostabūs jausmai – tai ne tik gražus abiejų teatrų jubiliejinių sezonų užbaigimas, primenantis „senus gerus laikus“, bet ir unikali galimybė Kauno trupei vaidinti didžiojoj scenoj, kol rekonstruojama mūsų scena“, sako Kauno valstybinio dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas.

Jam antrina ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis: „Šios gastrolės – nepaprastos. Po keliolikos metų pertraukos atnaujiname glaudų svarbiausių Lietuvos teatro scenų bendradarbiavimą, juk jau kurį laiką tokio mąstelio „apsikeitimo scenomis“ nebuvo. Svarbiausia, kad šios gastrolės taptų naujos perspektyvos, naujo kultūrinio bendravimo užtaisu. Juk visi esame „bendro katilo“ dalis, todėl turime ne tik sveikai konkuruoti, bet ir telktis, dirbti išvien.“

Kauniečiams – monodramos ir nacionaliniai spektakliai

Nors Kauno dramos teatras Didžiosios scenos kol kas neturi, LNDT pavyko suformuoti tikrai įdomią gastrolių programą iš kamerinių spektaklių. Kauno publikos numylėtiniai Valentinas Masalskis ir Birutė Marcinkevičiūtė-Mar ištikimi savo repertuarui. Nebe naujas, tačiau Kaune mažai kam matytas Patricko Süskindo „Kontrabosas“ – gurmaniškam vokiečių dramaturgijos mylėtojų skoniui. V. Masalskio režisuotą monospektaklį vaidina aktorius Šarūnas Puidokas. Tuo tarpu Birutė Mar savo monospektaklyje „Unė“ dar kartą kauniečiams primins iš jų miesto kilusios Holivudo aktorės Unės Babickaitės istoriją, o jos inscenizuotame Alessando Barico „Šilke“, kuriame kartu su B.Mar vaidina Gediminas Storpirštis ir džiazo dainininkė Andrė Pabarčiūtė, išvysime ir išgirsime poetiškai, šilku šlamantį šokio judesį, baltą muziką, subtilų jausmų „šilką“ ir po juo slypinčią paslaptį.

Dmitrijaus Matvejevo, KVDT nuotr./Sigito Račkio režisuotas spektaklis Duburys
Dmitrijaus Matvejevo nuotr./Sigito Račkio režisuotas spektaklis „Duburys“

Vieno įdomiausių lietuvių rašytojų Antano Škėmos „Saulėtos dienos“ nukels Kauno teatro mylėtojus į Lietuvos praeitį, kuri anot režisierės Ramunės Kudzmanaitės, „kuo ilgiau gyveni, tuo artimesnė atrodo“. Panašiai pasijusime ir Sigito Račkio režisuotame Romualdo Granausko „Duburyje“. Tai klasikinio lietuviško romano inscenizacija, įdomi dar ir tuo, kad nukelia žiūrovą į gilų sovietmetį, kur kasdienybė dažnai skamba rusų kalba… Tuo tarpu, dokumentinėje pjesėje ir tuo pačiu pavadinimu pastatytame spektaklyje „Bunkeris“ rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis mus grąžina į lemtingą Lietuvos istorijos momentą, kai daugeliui teko rinktis – būti ištikimam Lietuvos nepriklausomybės idėjai, ar vardan ramesnės ateities, parsiduoti priešams ir išduoti draugus.

Kaune svečiuosis ir vienas naujausių LNDT projektų – garsaus suomių režisieriaus Kristiano Smedso teatrinis eksperimentas „Liūdnos dainos iš Europos širdies“. Visus pagal F.Dostojevskio „Nusikaltimą ir bausmę“ sukurto spektaklio vaidmenis scenoje be šviesų ir dekoracijų atlieka aktorė Aldona Bendoriūtė, o spektaklis skirtas tiksliai 27 žiūrovams. Vilniaus publikos įvertintą emocingą monospektaklį gali stebėti ir lietuviškai nesuprantantys žiūrovai – „Liūdnos dainos iš Europos širdies“ sinchroniškai verčiamos į anglų kalbą.

LNDT scenose – rinktinis kauniečių repertuaras

Gerą nacionalinės dramaturgijos dozę kauniečiams „suleisiantis“ Nacionalinis dramos teatras į savo salės priims geriausius pastarųjų dviejų sezonų KVDT spektaklius, kuriuos bus minimaliai pritaikyti šio teatro scenoms. Visų pirma, tai Auksinį scenos kryžių aktorei Tomai Vaškevičiūtei pelnęs spektaklis „Laimingi“ pagal Friedricho von Schillerio „Klastą ir meilę“, kuriuo režisierius Artūras Areima kreipiasi į atsakomybės už ištartą ar parašytą žodį nebežinančią SMS kartą. Tai pačiai kartai savo spektaklius adresuoja ir jaunu režisieriumi senokai nebenorintis vadintis Agnius Jankevičius, Kauno dramos teatre bandantis sukurti trilogiją pagal kanadiečio Daniel Danis pjeses. Šio sezono pradžioje jo pastatyti „Akmenų pelenai“ – šiuolaikiškai poetiškas, vizualus (scenografė Laura Luišaitytė nominuota Auksiniams scenos kryžiams) monologų spektaklis apie meilę, kuri reikalinga tam, kad galėtum gyventi toliau.

Vilniaus publikos išbandymo laukia ir režisūrinis aktoriaus Ričardo Vitkaičio debiutas prancūziškoje Jeano Dello ir Geraldo Sybleyraso komedijoje „Tegyvuoja Bušonas!“. Be proto juokingos situacijos, puikūs vaidmenys ir viena aktualiausių – ES paramos „įsisavinimo“ – temų žaibiškai išpopuliarino šią komediją Kaune. Ne mažiau populiarūs ir režisieriaus Rolando Atkočiūno statyti serbų dramaturgės Biljanos Srbljanovič „Skėriai“, kuriuose Gorano Bregovičiaus muzikos ritmu skleidžiasi šeimyninės istorijos, kurių tema – tėvų ir vaikų ryšio trapumas.

Kauno dramos teatras į Vilnių atveža ir čia jau populiarios Keistuolių teatro režisierės Agnės Sunklodaitės spektaklį „Kiškis pabėgėlis“. Linksmas muzikinis spektaklis vaikams rimta emigracijos tema ne mažiau (o kartais ir žymiai stipriau) „kabina“ suaugusiuosius. Pagal Liudviko Jakimavičiaus knygą „Lapė ir kaliošai“ pastatyto spektaklio programėlę-žaidimą lydi kompaktinėje plokštelėje įrašyta muzikinė pasaka. Vaikai po šio spektaklio turės ką veikti dar ilgai.

Daugiau informacijos apie bilietus bei tikslus gastrolių repertuaras – www.teatras.lt ir www.dramosteatras.lt

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min