Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Spektaklio recenzija. „Dulkių spindesys“ – net ir dulkės krištolu žiba

Spektaklyje „Dulkių spindesys“ šoka ne tik Kauno muzikinio teatro baleto trupė, artistai, bet ir kviestiniai svečiai. Pavyzdžiui, baleto primarijus N.Juška.
Teatro nuotr. / Spektaklyje „Dulkių spindesys“ šoko ir baleto primarijus N.Juška.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Neleistina meilė – problema, kuri žmoniją kankina nuo antikos laikų, prasidėjusi nuo Dzeuso meilės mirtingajai Alkmenei. Archetipinė situacija keičiasi priklausomai nuo laikotarpio, bet savo esmę išlaiko nepakitusią: konfliktas atsirandantis dėl aukštesnio luomo/socialinio statuso atstovo meilės nekilmingam ar nepasiturinčiam, kitaip tariant – „kitokiam“.

Lapkričio mėnesį Kauno muzikinio teatro repertuarą papuošė šokio spektaklis „Dulkių spindesys“. Dainiaus Bervingio ir Gintaro Visockio bendras projektas, kuriame įsižiebia jausmai tarp inteligento studento ir laisvo elgesio merginos. Tema yra dėkinga šokio spektakliui, nes žiūrovui nereikia laužyti galvos galvojant: „kas yra kas?“.

Marijos Rubavičiūtės sukurta scenografija mus nukelia į 5-6 dešimtmečio dvasia alsuojančią traukinių stotį, kurioje ir prasideda veiksmas. Taip pat, M. Rubavičiūtė yra įstabių kostiumų dailininkė: kiekvienam personažui išieškotas individualus įvaizdis, atspindintys charakterį ir socialinį statusą. Akys mėgaujasi gražiu vaizdu, dvelkiančiu elegancija.

Šis „Dulkių spindesys“ turi du sąstatus man teko matyti spektaklį, kai pagrindinį vaidmenį atlieka Lietuvos garsus balerinas – Nerijus Juška. Šokėjo išvaizda ir laikysena puikiai perteikė gerai auklėto, jauno ir naivaus studento personažą.

Geležinkelio stotyje apvogtas ir nusivylęs jis atsidurią parke, kur savo nusivylimą ir liūdesį išreiškia solo šokiu. Tiksliai atliktas suktukas, o koks šuolis! Viskas atlikta profesionaliai ir iki galo, tai ko ir buvo tikėtasi iš N. Juškos.

Masinių šokio scenų choreografija pasirinktina šiuolaikiška, primenanti gatvės šokius ir kabaretą. Tokie sprendimai pagyvino siužetą, suteikdami žaismės ir lengvumo, o mane vertė nesąmoningai koja mušti taktą. Vos susilaikiau nešokdama su jais.

Vienintelis dalykas kas kliuvo, jog judesiai buvo ne visada sinchroniškai atliekami: suskuba tie, kurie įsijaučia visu kūnu, o atsilieka, kurie tiesiog atlieka judesį. Bet kam nepasitaiko?

Ne itin sužavėjo merginos (Gintarės Daknytės) ir vaikino (N. Juškos) šokis. Taip, gražiai šokėjas iškeldavo partnerę, užgniauždavo kvapą (ar neišmes?), tačiau iškelta G. Daknytė priminė porcelianinę lėlytę. O kur dingo fatališkos moters įvaizdis, kabaretiškas koketiškumas? O gal kalta vaikino meilė, kuri atskleidė merginos kitokią pusę? Čia turbūt tiktų Senekos mintys apie meilę: „Aistros suteikia proto kvailiausiems žmonėms ir paverčia kvailiais protinguosius“

Emocijos, kurios neperteikė šokėjai, užpildė Lino Adomaičio sukurta muzika. Žaismingos melodijos, nuoseklūs perėjimai nuo retro stiliaus į šiuolaikinį trip hopą ir vėl grįžtant prie džiazo, fanko.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min