Startavome pailsėję ir geros nuotaikos, nors dulksnai protarpiais keičiant lietų pajudėjome Gomelio kryptimi. Viename kelio ruože teko stipriai mažinti važiavimo greitį dėl pernelyg slidžios kelio dangos slystelėjus dviem motociklininkams.
Stiprus ir gūsingas, kankinęs mus pirmą dieną, nepaliko irantrąją. Tiesa, šiek tiek pasikeitus jo krypčiai iš šono pūdavo tik retkarčiais. Vjo jėgą mums priminė ir žaliuojantys beržai,užversti ant kelio.
Antrąją ekspedicijos dieną didesnę laiko dalį važiavome asfaltuotu keliu. Stebino tai, kad dauguma automobilių,pastebėję motociklininkų koloną,pasitraukdavo į kelkraštį. Nemaža dalis automobilininkų sveikindavo garsiniu signalu arba pamojuodami.
Po pietų saulė pasirodydavo vis dažniau ir ilgesniam laikui įrodydama, kad mes vis dėl to judame į pietų pusę. Deja, džiaugtis teko neilgai. Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje pliūptelėjo liūtis, tinkanti filmuoti pasauliniam tvanui. Nuogąstavimas dėl Baltarusijos pasieniečių buvo visiškai nepagrįstas. Muitinės procedūras Baltarusijos pusėje pavyko baigti per 15 minučių. Deja, nors pasienio kirtimo punktas nebuvo įtrauktas i lankytinų objektų sąrašą, Ukrainos pusėje teko praleisti daugiau nei tris valandas. Transporto priemonių eilė judėjo siaubingai lėtai, bet tai ne didžiausia šios dienos bėda. Ukrainos muitininkai sulaikė vieną iš ekspedicijos dalyvių dėl motociklo valdymo įgaliojimo. Pradžioje jiems užkliuvo, kad nėra įgaliojimo vertimo. Parodžius, kurioje vietoje parašyta lietuviškai, kurioje angliškai ir kurioje rusiškai, prasidėjo tolesnės „problemų“ paieškos. Kas ieško – tas randa. Manau, ne vienas mena laikus, kada ir Lietuvos pasienyje driekėsi kilometrinės eilės. Tad problemos sprendimo būdas į pagalbą pasitelkiant Europos Sąjungos arba Amerikos piniginius vienetus tampa neatsiejama kelionių dalis.
Vakarojimui vietą pasirinkome šalia nedidelio upelio tekančio pro mažą miškelį. Artėjant prie stepių miškingų plotų lieka vis mažiau ir mažiau.
Mes esame:
N 51 06,180
W031 25,720
Aukštis virš jūros lygio 118 m
Temperatūra +10
