Įspūdingiausia ir įsimintiniausia išvyka buvo į Sartų ežero pusiasalyje esančią sentikių gyvenvietę – Bobriškį. Kažkada seniai važiavom su draugais ten automobiliu, bet norėjau būtinai aplankyti dar kartą! Dabar tuos daugiau kaip 40 kilometrų numyniau dviračiu. Pusė kelio buvo pakankamai nešvelnus žvyrkelis. Oras buvo toks, kad kiekvienu momentu buvo galima tikėtis lietaus ir griaustinio... Laimė, kad stiprus lietus prapliupo tik grįžtant, kai liko apie 10 km iki poilsiavietės (laimei, asfaltu). Oras buvo karštas, todėl stiprus natūralus dušas nepakenkė sveikatai ir nesugadino malonių įspūdžių.
Pirmąsias sentikių kapinaites Stirniškyje aplankiau neplanuotai. Pagalvojau, kad kito karto gali ir nebebūti... Tikrai nepasigailėjau: ieškodama kapinaičių, pakalbinau kelis vienkiemių gyventojus, pirmą kartą iš gana arti pamačiau ir išgirdau klykaujančias gerves, pasigrožėjau įspūdingais Sartų ežero vaizdais.
Įspūdžiai užfiksuoti kelionės nuotraukose.
