Sunkiai dirbo ir vargo
Jadvyga Daukšienė užaugino 7 sūnus, tačiau gyvas liko tik vienas, kuris beveik kasdien globos namuose aplanko mamą. Ne vienerius savo gyvenimo metus moteris atidavė dirbdama buvusiame „Elnio“ fabrike, vėliau darbavosi namuose, augino vaikus. Dabar šimtametė džiaugiasi gyvenimu ir kaskart ją aplankiusiam sūnui pasakoja prisiminimus. „Uoj ... aš dirbau. Viena pati ir gyvulius, ir vaikus prižiūrėjau. Daug sunkaus darbo buvo, nors ir buvo kada daineles padainuoti. Jau primiršau daugelį jų: šimtą metų aš turėjau, tokia jauna ištekėjau, antrą šimtą buč turėjus už bajorą buč ištekėjus“, – užtraukė dainą šimtametė.
Labiausiai ilgaamžė J. Daukšienė mėgsta valgyti sriubą. Ji net prisimena vaikystę, kai jos pusseserės nemėgdavo valgyti sriubos ir buvo labai silpnos bei liesos, o ji valgiusi sriubą, tad augo stipri ir judri panelė.
Ilgaamžė – šviesaus proto ir gero būdo
Šiaulių miesto savivaldybės globos namų direktorė Danutė Akaveckienė džiaugiasi guvia globos namų gyventoja, kuri yra puikus pavyzdys visiems garbaus amžiaus žmonėms.
„Jadvyga labai mėgsta klausytis skaitomų knygų. Visą gyvenimą buvo puiki dainininkė, todėl kartais užtraukia ir kokią dainelę. Pas mus mažai gyvena galinčių dainuoti, nes kai kurie žmonės silpni, tačiau ji pati kitus linksmina – paprašius padainuoja ir pašoka. Su metais ir pati Jadvyga sunkiau juda, tačiau niekuo nesiskundžia, yra puikios sveikatos. Gydytojai neturi prie ko prikibti, nes jos sveikata stulbinančiai gera. Džiaugiamės, kad pas mus gyvena 102-ejų metų gyventoja. J. Daukšienė globos namuose gyvena jau dešimtmetį ir niekada niekuo nesiskundė, nėra išranki maistui. Yra sakoma, kad senatvėje pasimato visos ydos, tačiau Jadvyga šviesus žmogus, kuris ramiai į viską reaguoja, nors ir yra tvirto charakterio. Dar ir dabar savo sūnų paauklėja, pasako, kaip kaip jam reikia elgtis, jį pabara“, – juokiasi D. Akaveckienė.
Mama griežta, bet gera
Per tiek metų J. Daukšienės didelė šeima išsibarstė po visą pasaulį. Dabar jos artimiausias žmogus – sūnus Ričardas Daukšas.
„Mama buvo griežta moteris, tačiau gera – man pati geriausia. Ir dabar kartais kai neaplankau, pakelia lazdą bardama, kad nebuvau pas ją. Stengiuosi mamą aplankyti kuo dažniau“, – sako 74-erių metų sūnus R. Daukšas.
Kadangi šeima didelė, jau sunku ir suskaičiuoti kiek J. Daukšienė sulaukė anūkų ir proanūkių. „Ką bekalbėti, kai jau aš pats turiu proanūkių savo – metai labai greitai bėga. Mamos gyvenimas sunkus buvo – daug dirbo. Mes visi broliai buvome pametinukai“, – sako R. Daukšas.
