1. Projektorius. Samsung Galaxy Beam telefono gale vietoj žibintuvėlio buvo įmontuotas kur kas galingesnis prietaisas – projektorius. Padėjus telefoną ant stalo ir nukreipus jį į sieną, buvo galima matyti vaizdą iš ekrano. Ši technologija neprigijo, nes gerėjant ekranams video galima žiūrėti tiesiai ekrane. Dabar atsirado VR akiniai, kuriuose galima vaizdą matyti prieš akis. Be to, 55 colių įstrižainės televizorius kainuoja tiek pat, kiek verslo klasės telefonas, o kartais ir dar mažiau. Transliuoti vaizdą iš telefono į televizorių – vieni juokai. Taip projektorius mobiliajame telefone ir neprigijo.
2. Lenktas ekranas. Kai ekranų kūrėjai pradėjo lankstyti ekranus, atrodė, kad dabar jau visi telefonai bus išlenktais ir išgaubtais ekranais. Deja, vartotojai renkasi lygias „plyteles“ ir yra visiškai tuo patenkinti. LG Flex telefonas dar gyvas, dar bando rasti savo nišą, tuo tarpu Samsung Galaxy Round jau ilsisi užmarštyje.
3. 3D nuotraukos. 3D technologijų nesėkmė yra labai rimtas signalas visiems išradėjams. Niekada negali žinoti, kada pirmus žingsnius pradėjusi žengti technologija bus sužlugdyta kitų. Bandymas į telefoną įdiegti galimybę fotografuoti 3D vaizdus ištiko fiasko dar prieš pora metų. Tokių telefonų būta gana nemažai – apie 30. Populiariausi – LG Optimus 3D, HTC Evo 3D, LG Optimus 3D Max. Dažniausiai jie buvo išleidžiami Japonijos, Pietų Korėjos rinkai ir tarptautinių rinkų nepasiekė. 3D telefonai turėjo dvi kameras ir fotografavo 3D nuotraukas savo formatu. Jas peržiūrėti buvo galima prijungus telefoną prie 3D televizoriaus naudojant akinius. Nuotraukų formatas buvo skirtingas, jos buvo didelės, internete nebuvo talpyklų, kur galėtum įdėti ir parodyti draugams. Žodžiu, fotografuoji pats sau. Juk šiuolaikinis socialinis gyvenimas reikalauja viskuo dalintis... Tiesa, dvigubos kameros dabar jau atsigauna ir joms numatoma gana šviesi ateitis, bet ne dėl 3D technologijos, su kuria, panašu, atsisveikina ir TV gamintojai.
4. Atrakinimas veidu. Išmanųjį telefoną galima atrakinti pirštų antspaudu, įvedus kodą, nubraižius tam tikrą figūrą ekrane ir t.t. Vienas iš atrakinimo būdų buvo viso veido fotografija. Iš šono gana keista – paima žmogus telefoną, išsiviepia, pasimaivo prieš telefoną, tada pasižiūri kažką, padeda ant stalo, o po kelių minučių vėl tas pats. Vaizdas gana juokingas. Bet ką darysi, tokia technologija juk rodo mokslinės fantastikos filmuose. Ten ji atrodo kažkaip rimčiau, nors realiai tai nelabai linksmas žaidimas, kurį apsunkina tamsa ir prastos matomumo sąlygos.
5. Telefonas su vairalazde. Taip, tiek Nokia, tiek Sony bandė pagaminti telefonus su žaidimų valdymo pultais (Nokia N-Gage ir Xperia Play). Deja, šie telefonai PSP konsolėms neprilygo ir iškeliavo užmarštin. Kodėl? Juk mobilieji telefonai naudojami žaidimams kiekvieną dieną. Kai kurie žmonės mažiau jais kalba, nei žaidžia. Priežasčių gali būti nemažai. Viena jų – žaidimų telefonai buvo stori ir griozdiški. Kita priežastis – gana neblogas valdymas ekranu. Dar viena priežastis – specialūs priedai išmaniesiems telefonams, tarp jų ir žaidimų valdymo konsolė, veikianti per Bluetooth. Ji kur kas populiaresnė, nei tie du minėti mobilieji telefonai.
Yra ir daugiau technologijų, kurios neprigijo. Iš telefono buvo bandoma padaryti fotoaparatą, filmavimo kamerą, taip pat jame buvo valdymo ratukas, koks iki šiol dar pasitaiko Lenovo nešiojamuose kompiuteriuose. Sunkiai pasiteisino ir itin tvirtų telefonų gamyba. Lietuviškąjį Getnord, ir CAT telefoną išvysime itin retai. Nebent pas statybininką rankose. Kodėl? Juk aktualu turėti nesudaužomą telefoną. Pasižiūrėkite kiniškų Oukitel telefonų reklamas. Jose paprastu išmaniuoju telefonu kalamos vinys. Tiesiog ekranu... Šiuolaikinės technologijos taip pažengė į priekį, kad nebereikia armuoto telefono, užtenka tik pasirinkti tam tikrus modelius tvirtesniu korpusu. Be to, visada galima nusipirkti silikoninį arba plastikinį dėkliuką, kuris apsaugo telefoną nuo smūgių. Pralaidumas vandeniui irgi išspręstas ir netrukus gali tapti įprastu visiems telefonams.
Beje, kai kurios technologijos eina užmarštin natūraliu būdu, dėl besikeičiančių poreikių. Pavyzdžiui, šiuo metu kinta mikro USB jungtis – nauji telefonai turi USB Type C jungtį, kuri yra geresnė (spartesnė, universalesnė). Kai kuriuose telefonuose dėl jos atsisakoma net standartinių 2,5 colio audio kištukų, kuriuos turi milijardai prietaisų. Kas žino, gal su laiku pasikeis ir mūsų taip pamėgtas Bluetooth ryšys?.. Technologijos keičiasi – vienos prigyja ilgam, kitos – ne.
