Kaip naujienų portale „Guardian“ rašo Katie Allen, Norvegijos ir Švedijos elgsenos ekonomistų tyrimu nustatyta, kad, lyginant su norvegais, amerikiečiai yra daug labiau pasirengę priimti nelygybę ir mažiau nori ką nors keisti.
Eksperimento metu 1 000 jo dalyvių iš JAV ir 1 000 – iš Norvegijos buvo paprašyta nuspręsti, kaip darbuotojams turėtų būti mokama už užduotis, kurias jie atliko internetu. Tyrėjai nusamdė 1 334 darbuotojus internetinėje darbo biržoje, kur žmonės gali gauti vienkartines mokamas paslaugas, tokias kaip interneto svetainės sukūrimas arba teksto vertimas.
Darbuotojams buvo pasakyta, kad jie gaus 2 dolerių priemoką už tai, kad tinkamai sudėlios sakinius ir suskaičiuos, kiek kartų koks nors skaičius yra įrašytas lentelėje.
Darbuotojai buvo suskirstyti poromis ir įvardyti kaip „A darbuotojas“ ir „B darbuotojas“. Siekiant įvertinti, kiek amerikiečiai ir norvegai yra pasirengę susitaikyti su nelygybe, tyrimo dalyvių buvo paprašyta pagal tris skirtingus scenarijus nuspręsti, kaip priemoka turėtų būti paskirstyta darbuotojų poroje. Priemoka buvo priedas darbuotojams prie atlygio už dalyvavimą.
Pagal pirmąjį scenarijų tyrėjai norėjo įvertinti, kaip žmonės reaguoja į nelygybę, kurią nulemia paprasčiausia sėkmė. Dalyviams buvo pasakyta, kad A darbuotojas ir B darbuotojas atliko vienodos kokybės darbą, tačiau burtų keliu paaiškėjo, kad visa 6 dolerių priemoka bus skirta A darbuotojui. Dalyvių buvo paklausta, ar jie norėtų, kad viskas taip ir liktų ar kad priemoka būtų paskirstyta abiem darbuotojams.
Rezultatai buvo sukrečiantys. Tarp eksperimento dalyvių norvegų 80 proc. norėjo, kad priemoka darbuotojams poroje būtų paskirstyta po lygiai. Tarp amerikiečių toks skaičius buvo tik 50 proc.
„Pagal šį su sėkme susijusį scenarijų norėjome nustatyti, kaip žmonės vertina pirminį nelygybės šaltinį, – teigė vienas iš tyrimo autorių Norvegijos ekonomikos mokyklos profesorius Bertilas Tungoddenas. – Tokioje situacijoje amerikiečiai daug dažniau yra linkę sakyti: „Tau pasisekė, tegu taip ir būna.“
Pritaikydamas išvadas D.Trumpo pergalei, B.Tungoddenas teigė: „Amerikiečiai balsavo už kandidatą, kuris pažadėjo mažesnius mokesčius turtingiausiesiems, nors šalyje fiksuojamas istoriškai didelė nelygybė. Europiečių požiūriu tai yra stebėtina, tačiau amerikiečiai daug dažniau nei skandinavai yra linkę manyti, kad nelygybė yra pagrįsta, net ir tais atvejais, kai ją lemia paprasčiausia sėkmė.“
Pagal antrąjį scenarijų mokslininkai norėjo įvertinti, kaip žmonės reaguoja į didesnes pajamas pagal nuopelnus. Dalyviams buvo pasakyta, kad vienas darbuotojas priemoką gavo dėl to, kad geriau dirbo. Dalyvių buvo paklausta, ar jie nori, kad viskas taip ir liktų ar kad priemoka būtų padalyta.
Šiuo atveju norvegai buvo daug labiau linkę sutikti su nevienodu pajamų paskirstymu, ir tik 35 proc. iš jų pasisakė už priemokos padalijimą. Už tokį padalijimą pasisakė vos 15 proc., amerikiečių.
„Nustatėme, kad nelygybės kilmė yra labai svarbi. Jei tik ji yra susijusi su darbo rodikliais, abiejų šalių žmonės daug labiau yra linkę ją priimti“, – teigė B.Tungodden.
Pasak ekonomisto, tokie rezultatai turėtų padėti atsisakyti mito apie Norvegijoje ir kaimyninėse šalyse taikomo perskirstymo pobūdį. „Paprastai nepakankamai atsižvelgiama į tai, kad Norvegijos gerovės valstybėje yra ir atlygio pagal nuopelnus elementas.“
Pagal trečiąjį scenarijų tyrėjai norėjo įvertinti, ką žmonės mano apie perskirstymą, jei už tai tenka sumokėti tam tikrą kainą. Dalyviams buvo pasakyta, kad A darbuotojas ir B darbuotojas atliko vienodos kokybės darbą, tačiau vienam iš jų visa 6 dolerių priemoka atiteko surengus loteriją. Be to, žiūrovams buvo leista pasirinkti – nieko nekeisti arba padalyti priemoką, tačiau tokiu atveju visa priemoka sumažėtų. Pavyzdžiui, A darbuotojas gautų 2 dolerius ir B darbuotojas gautų 2 dolerius.
Šiuo atveju rezultatai buvo tokie pat, kaip ir pagal sėkmės scenarijų. Kitaip tariant, didelė dalis norvegų norėjo išlyginti darbuotojų pajamas, nepaisant to, kad už tokį perskirstymą tektų sumokėti tam tikrą kainą. Pasak B. Tungoddeno, 80 proc. norvegų ir 50 proc. amerikiečių norėjo, kad priemoka būtų paskirstyta po lygiai, nepaisant nepalankios papildomos sąlygos.
„Šiuo atveju visiškai niekas nesikeičia, – teigė jis. – Apskritai žmonėms perskirstymo kaina nėra labai svarbi.“
B.Tungoddeno nuomone, tokia išvada gali būti pamoka tiems Jungtinės Karalystės politikams, kurie per referendumą dėl narystės ES prieš išstojimą agitavo įspėdami apie galimus su išstojimu susijusius nuostolius.
Tačiau daugelis žmonių buvo linkę balsuoti už išstojimą dėl to, kad, jų nuomone, trūksta teisingumo. Pasak B.Tungoddeno, išstojimo priešininkai teigė, kad likti ES yra naudingiau, tačiau rinkėjams svarbiau buvo teisingumo aspektas, o ne išstojimo kaina.
