Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ar šia antrašte siekiama jumis manipuliuoti?

Interneto tiekėjams atsivėrė nauja niša: priverstinė reklama.
Redo Vilimo/BFL nuotr. / Klausiamosios antraštės pritraukė 150 proc. daugiau paspaudimų
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Viso pasaulio naujienų portalai – ne išimtis ir Lietuvos – dažnai straipsnių antraštėse pateikia klausimus arba nurodo, kaip žinia privers jus jaustis („šokiruojanti naujiena“ arba „neįtikėtina“). Norvegų atliktas tyrimas rodo, kad ne be reikalo.

Mokslininkai iš Norvegijos verslo mokyklos Osle palygino deklaratyvias antraštes su klausiamosiomis antraštėmis arba tokiomis antraštėmis, kuriose yra tiesiogiai kreipiamasi į skaitytojus, pavyzdžiui, vartojant žodį „jūs“, praneša „Forbes“.

„Twitter“ paskyroje, turinčioje 6000 sekėjų, jie publikavo straipsnius su skirtingomis antraštėmis, pavyzdžiui, „Statuso medžioklė reklamos versle“ ir „Ar jūsų vadovą apnuodijo jo turima galia?“.

Klausiamosios antraštės pritraukė 150 proc. daugiau paspaudimų, o klausiamosios antraštės su nurodymu į skaitytoją buvo spaudžiamos 175 proc. daugiau

Klausiamosios antraštės pritraukė 150 proc. daugiau paspaudimų, o klausiamosios antraštės su nurodymu į skaitytoją buvo spaudžiamos 175 proc. daugiau nei paprastos deklaratyvios. Prie antraštės populiarumo prisidėjo ir vaizdingesni, aštresni žodžiai, tokie kaip „apnuodijo“.

Kito eksperimento metu mokslininkai norvegiškame skelbimų portale „FINN“ publikavo keturių prekių – „iPhone“, sofos, televizoriaus ir skalbimo mašinos – skelbimus ir išbandė skirtingas antraštes, pavyzdžiui „Parduodama: juodas iPhone 4 16GB“, „Ar yra kas, kam reikia naujo iPhone?“ ir „Ar tai jūsų naujasis iPhone?“.

Visų keturių produktų atvejais žymiai daugiau paspaudimų sulaukė antraštės su klausimais – kai kuriais atvejais iki 300 proc. daugiau.

Tyrimo rezultatus profesorė Linda Lai ir universiteto komunikacijos departamento direktorius Audunas Farbrot publikavo žurnale „Social Influence“.

Jei antraštėje yra klausimas, gali būti, kad straipsnyje nėra pakankamai argumentų atsakyti į jį teigiamai ir pateikti žinios antraštėje kaip fakto. Todėl atsakymas į keliamą klausimą daugybe atveju greičiausiai yra „ne“. Vis dėlto, interneto žiniasklaida, žinodama arba nujausdama tai, ką atskleidė norvegų tyrimas, ima stengtis bet kokią informaciją vynioti į klausimo formą ir ją priartinti prie skaitytojo asmeniškai, kad sulauktų kuo daugiau paspaudimų.

Lrt.lt
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min