Karlsrūhės gamtos istorijos muziejaus mokslininkai, kurie 2007 metais Amazonės drėgnuosiuose atogrąžų miškuose aptiko šiuos 3 milimetrų ilgio vabzdžius, tikisi, kad šis atradimas padės nušviesti ankstyvąją skruzdėlių evoliuciją.
„Tai neabejotinai įspūdingiausias radinys per mano 26 metų karjerą“, – antradienį sakė muziejaus biologas Manfredas Verhaaghas.
Karlsrūhės muziejaus mokslininkai Brazilijos drėgnuosiuose miškuose 2003 metais pirmiausiai rado panašią nežinomos rūšies skruzdėlę. Tačiau dėl nelaimingo atsitikimo laboratorijoje į kolekciją patekęs vabzdys perdžiūvo, todėl jo nebuvo įmanoma toliau tirti, sakė M.Verhaaghas.
Pernai kita muziejaus biologų komanda atogrąžų miškuose tyrinėjo grybus ir aptiko mažytį vabzdį, kuris buvo pavadintas Martialis heureka.
Pasak M.Verhaagho, į miniatiūrinę vapsvą panašus plėviasparnis labai skiriasi nuo kitų skruzdėlių, o ši rūšis tikriausiai gyvuoja jau 120 mln. metų, todėl gali būti seniausia iš visų dabartinių skruzdėlių rūšių. Apytikrį rūšies amžių mokslininkai nustatė tirdami DNR pavyzdžius, paimtus iš skruzdėlės priekinės kojos.
Biologas pridūrė, jog paskutinį kartą nauja skruzdėlių rūšis buvo atrasta 1923 metais.
