Zoologas, mokslininkas Ričardas Kazlauskas teigia, kad netoli vandens telkinių sutinkami tamsūs, turintys pailgus ir kiek permatomus sparnelius vabzdžiai vadinami ankstyvėmis. Tai pavasarinių vabzdžių rūšis.
„Upėse gyvena ankstyvių lervos. Jos išropoja į krantą ir virsta suaugusiais sparnuotais vabzdžiais. Nieko jie nevalgo, niekam jie nekanda. Jie nepavojingi“, – teigė R.Kazlauskas.
Anot profesoriaus, kandantys vabzdžiai paupiais neskraido, todėl sutikus tokį spiečių reikia nekreipti dėmesio ir praeiti.
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Irinos Bulsienės teigimu, vabzdžiai skirstomi į nuodingus ir nenuodingus. Nuodingi vabzdžiai: bitės, vapsvos, kamanės, širšės ir skruzdėlės. Nenuodingi: uodai, musės, blakės ir utėlės.
„Baisesni vabzdžiai yra tie, kurie platina ligas: erkės ir uodai. Taip pat pavojingi tie, kurie turi geluonį, nes yra daug žmonių, alergiškų nuodams, ir vabzdžių įgėlimas kai kuriems gali baigtis mirtimi. Netgi skruzdėlės įkandimas sukelia alergines reakcijas – niežėjimą. O visokie mašalai, muselės – įkyrūs, nemalonūs, lenda į akis, į nosį, tačiau Lietuvoje kol kas jokių ligų neplatina ir grėsmės gyvybei nekelia.“
„Tiems vabzdžiams, kurie kandžiojasi, prieš duodant kitoms kartoms gyvybę norisi patiems pasimaitinti. Pavyzdžiui, erkėms būtina pasimaitinti krauju, kad galėtų kiaušinėlius padėti. Tas pats galioja ir uodams. O šiluma ir drėgmė tikriausiai visiems vabzdžiams yra palankūs faktoriai“, – teigė I.Bulsienė.
Kaip išvengti pavojingų vabzdžių įkandimo? Galbūt nuskambės keistai, tačiau reikia stengtis būti kuo mažiau išoriškai patraukliems. Visa tai, kas gražu žmogui, labai gražu ir vabzdžiams.
„Svarbiausia – nekvepėti, neblizgėti, nes vabzdžiams patinka kvapūs losjonai, kvepalai, kremai. Taip pat juos vilioja žiedai, auskarai, karoliai, ryškesnės spalvos. Jeigu būsi sau negražus, tai ir širšei negražus“, – juokėsi specialistė.
