Anksčiau manyta, kad Australija buvo izoliuota nuo kitų žmonių populiacijų, kol į ją XVIII amžiaus pabaigoje atplaukė europiečiai.
Tačiau Vokietijos mieste Leipcige įsikūrusio Maxo Plancko (Makso Planko) evoliucinės antropologijos instituto tyrėjai paskelbė radę „įrodymų apie apčiuopiamą genų pernašą tarp Indijos populiacijų ir Australijos prieš maždaug 4 000 metų“.
Mokslininkai šią išvadą padarė išanalizavę Australijos aborigenų, taip pat Naujosios Gvinėjos, Pietryčių Azijos ir Indijos čiabuvių genetinę įvairovę.
„Seniai prieš europiečiams apsigyvenant Australijoje žmonės migravo iš Indijos subkontinento į Australiją ir susimaišė su Australijos aborigenais“, – sakoma studijoje.
Atlikus tyrimus, buvo nustatytas „apčiuopiamas genų srautas iš Indijos į Australiją prieš 4 230 metų, kitaip tariant ... gerokai anksčiau nei įvyko kontaktas su europiečiais“, nurodė mokslininkai.
„Įdomu, kad ši data sutampa su daugeliu pokyčių Australijos archeologinėje istorijoje, įskaitant staigius pokyčius augalų apdorojimo ir akmeninių įrankių gamybos technologijose ... taip pat su pirmųjų dingų fosilijų atsiradimu“, – sakė viena iš šios studijos autorių Irina Pugač.
„Kadangi nustatėme genų pernašą iš Indijos į Australiją maždaug tuo pačiu metu, tikėtina, kad tie pokyčiai buvo susiję su šia migracija“, – pridūrė ji.
Tai pat buvo nustatyta, jog bendra kilmė sieja Australijos aborigenų, Naujosios Gvinėjos čiabuvių ir Filipinuose gyvenančių mamanvų bendruomenes, kurių kelionė iš Afrikos pietiniu žmonių migracijos keliu prasidėjo prieš daugiau nei 40 tūkst. metų.
Tyrėjų nuomone, šios grupės atsiskyrė prieš maždaug 36 tūkst. metų.
Australijoje aptikti archeologiniai radiniai yra vieni iš ankstyviausių įrodymų apie žmones, gyvenusius už Afrikos ribų. Kai kurių iš jų amžius siekia bent 45 tūkst. metų.
