49–erių metų anglas iš Bilo Šiaurės Jorkšyre surado galimus Pikadilio rate esančio ištaigingo viešbučio pirkėjus ir tol maitino juos tuščiais pažadais, kol tie perdavė jam milijoną svarų sterlingų (maždaug 1,5 mln. dolerių).
Anksčiau šį mėnesį Londono teismas pripažino jį kaltu gavus materialinės naudos apgaule.
Priimdamas nuosprendį Sautvarko karūnos teismo teisėjas Stephenas Robbinsas kreipdamasis į A.Lee sakė: „Prisiekusieji pripažino jus kaltu organizavus šią gerai apgalvotą ir pasipiktinimą keliančią aferą, kai jūs mėginote parduoti viešbutį „Ritz“ ir tokiu būdu iš savo aukos gavote 1 mln. svarų“.
Teismas išgirdo, jog A.Lee buvo sukčiavimo sandorio, pagrįsto „vien melu“ organizatorius. Jis įtikino potencialų pirkėją Terence'ą Collinsą, kad yra geras atsiskyrėliškai gyvenančių viešbučio savininkų, brolių Barclay, draugas.
Tačiau seras Frederickas Barclay ir seras Davidas Barclay niekada nieko nebuvo girdėję apie A.Lee ir nė nenutuokė, jog jis skelbiasi galįs parduoti jų viešbutį.
Dvejus metus šį nusikaltimą tyręs seržantas Garry Ridleris, gavęs teisėjo padėką už tai, kaip atliko tyrimą, sakė, kad A.Lee veiksmai padarė didelę žalą keliems žmonėms.
„Tai, ką padarė Lee, buvo gerai suplanuota, gerai apgalvota“, – sakė G.Ridleris. Pasak jo, A.Lee afera sugriovė kelių žmonių verslo reputaciją.
Pusė milijono svarų pramogoms
Baudžiamojoje byloje kaltinamieji buvo dar keli žmonės. Teismas panaikino kaltinimus susimokymu pensininkui Patrickui Dolanui ir kaltinimus sukčiavimu juristui, kuris specializuojasi nekilnojamojo turto sandorių srityje, Connui Farrellui.
Pasak tyrimo atstovų, sukčiavimo ideologas ir įkvėpėjas buvo būtent bedarbis A.Lee.
Galimas pirkėjas, o galiausiai ir nukentėjusysis šioje istorijoje buvo T.Collinsas, kurį A.Lee įtikino esąs brolių milijardierių Barclay „verslo partneris ir artimas draugas“.
2006 metų gruodį T.Collinsas užsitikrino olandų milijardieriaus Marcuso Boekhoorno finansinę paramą, pasakęs jam, kad broliai Barclay dėl „slaptų priežasčių“ parduoda „Ritz“ per tarpininką.
Tačiau viešbutis niekada taip ir nebuvo parduotas, žadėti dokumentai niekada nebuvo įforminti, o gautas milijonas taip ir liko negrąžintas.
Teisme A.Lee pareiškė, kad jo gauta 1 mln. svarų suma buvo susijusi su kitu nekilnojamojo turto sandoriu, kurį jis anksčiau buvo sudaręs su T.Collinsu.
T.Collinsas, pasak kaltinamojo, sutiko, kad ši suma būtų pirminis įnašas į vieną sandorį Jorkšyre „dėl buhalterinės apskaitos priežasčių“. Tačiau M.Boekhoornas, kurio ir buvo tie pinigai, niekada nieko negirdėjo apie tokį susitarimą.
Kaip praneša laikraštis „The Guardian“, per teismą išaiškėjo, kad gavęs pinigų A.Lee pirmiausia pervedė 435 tūkst. svarų savo draugui, 68 metų P.Dolanui. Šis pareiškė, kad pinigus išleido pramogoms. Prisiekusieji nusprendė, kad P.Dolanas nesusijęs su afera.
A.Lee ir P.Dolano juristas C.Farrellas prisiekusiesiems pareiškė, kad tiesiog vykdė savo klientų pavedimus.
