Briuselyje atidarytas įžymybių apatinių muziejus (nuotraukos)

Daug metų J.Bucquoy garsėjo kaip belgų menininkų bendruomenės nesutramdomas maištininkas. Naujausias jo projektas, „Musee du Slip“, viena vertus, yra nuosaikus, nors, kita vertus, tam tikra prasme ir nepadorus.

Vertingiausias muziejaus eksponatas yra įrėmintos išblukusios mėlynos vyriškos apatinės kelnaitės su baltais dryželiais, kažkada esą priklausiusios Belgijos finansų ministrui Didier Reyndersui.

„Šių apatinių autentiškumą patvirtina sertifikatas“, - sakė J.Bucquoy, rodydamas į drebančia ranka suraitytą parašą, kuris, jo teigimu, yra D.Reynderso.

J.Bucquoy tvirtina, kad D.Reyndersas padovanojo tas kelnaites muziejui, kuris buvo atidarytas liepos pradžioje. Tačiau net jei ir taip, vargu ar ministras tikėjosi, kad jos atsidurs greta siaurikių, kurios esą priklausė buvusiai belgų pornovaigždei Brigitte Lahaie?

Muziejuje yra dar 10 įžymybių apatinių, kurių daugumą padovanojo Belgijos menininkai, dainininkai ir politikai. Taisyklė yra tokia, kad jų savininkai juos turėjo dėvėti bent vieną dieną.

„Noriu kurti poeziją iš kasdienių dalykų, suteikdamas jiems kitokį kontekstą, - „Reuters“ sakė J.Bucquoy. - Aš sakau, kad apatiniai yra menas. Įrėminkit juos ir sukurkit naują būdą pažvelgti į pasaulį“.

Greta įžymybių kelnaičių demonstruojami ir meno kūriniai, kuriuos J.Bucquoy sukūrė per pastaruosius 25 metus ir kuriuose vaizduojamos įžymybės ir, kaip pripažįstama, joms nepriklausę apatiniai.

Pavyzdžiui, galima pamatyti buvusį JAV prezidentą Johną F.Kennedy, buvusią britų ministrę pirmininkę Margaret Thatcher  ir Adolfą Hitlerį su kelnaitėmis ant galvų.

J.Bucquoy ypač didžiuojasi Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy  portretu, kuriame jis pavaizduotas su raudonos, baltos ir mėlynos spalvų maudymosi kelnaitėmis ant galvos.

Menininkas sako, kad puošeiva prezidentas jame atrodo kaip Napoleonas.
Belgijos karalius Leopoldas II, labiausiai prisimenamas kaip Belgijos kolonijos Kongo įkūrėjas 19-ajame amžiuje ir žiaurus jos valdytojas, viename paveikslų pavaizduotas su bananais išmargintomis trumpikėmis.

"Mano, kaip menininko, siekis yra pabėginti atsikratyti hierarchijos", - sakė utopinį lygybės ilgesį jaučiantis J.Bucquoy, kuris pridūrė, jog viliasi gauti savo muziejui Prancūzijos pirmosios ponios Carlos Bruni (Karlos Bruni), popiežiaus Benedikto XVI ir Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado (Mahmudo Ahmadinedžado) apatinių.

"Žmonės rikiuotųsi į eilę, kad tai pamatytų", - sakė jis.
„Jei būčiau pavaizdavęs Hitlerį su apatiniais, karo nebūtų buvę. Manau, kad taip galima prisidėti prie geresnio pasaulio, - savo filosofiją aiškino menininkas. - Jei ko nors bijai, įsivaizduok jį su apatiniais. Hierarchija žlugs ir pamatysi, kad tai toks pats žmogus, kaip ir visi kiti. Visi mes lygūs, visi - broliai“.

J.Bucquoy Belgijoje išgarsėjo 1994 metais išleidęs filmų trilogiją „Seksualinis belgų gyvenimas“ (La vie sexuelle des Belges), kurioje jis užsipuolė įsivaizduojamą visuomenės seksualinį suvaržymą.

Menininkas įkvėpimo semiasi iš siurealizmo judėjimo ir kito belgų menininko Rene Magritte'o (Renė Magrito), tarp kurio darbų yra garsusis paveikslas su pavaizduota pypke ir paaiškinimu „Čia ne pypkė“ (Ceci n'est pas une pipe).

J.Bucquoy pridūrė, kad siurealizmas yra truputį panašus į lingvistiškai padalytą Belgiją - „kažkas, ko iš tikrųjų nėra“.