Du šimtmečius trukusios legendinio astronomo Koperniko kapo paieškos baigėsi

Dviejų sruogų ir danties DNR testai baigė du šimtmečius trukusias Mikalojaus Koperniko, 16 amžiuje gyvenusio astronomo, kuris šokiravo pasaulį pareikšdamas, kad Žemė nėra visatos centras, kapo paieškas, ketvirtadienį pranešė ekspertai.
Temos: 1 Kapas

Testai patvirtino, kad 2005 metais Fromborko katedroje Šiaurės Lenkijoje rasti palaikai ir yra to žmogaus, kuris laikomas šiuolaikinės astronomijos tėvu, sakė lenkų archeologas Jerzy Gassowskis.

Torunėje, Šiaurės Lenkijoje, 1473 metais gimęs matematikas ir dvasininkas garsus savo heliocentrine teorija, pagal kurią visatos centras yra Saulė, o ne Žemė.

Mokslininkai palygino dviejų sruogų, rastų 1518 metais išleistoje Johanneso Stoefflerio knygoje „Calendarium Romanum Magnum“, kuri daug metų priklausė M.Kopernikui, ir Fromborke rasto danties genetinę medžiagą.

„Tų dviejų knygoje rastų plaukų sruogų genomo sekos yra tokios pačios kaip danties (sekos)“, – žurnalistams sakė mokslininkė Marie Allen (Mari Alen) iš Upsalos universiteto Švedijoje.

„Calendarium Romanum Magnum“ ir kitos knygos, kurios kadaise priklausė M.Kopernikui, į Švediją buvo išvežtos per 17 amžiuje vykusius lenkų bei švedų karus ir dabar saugomos Upsalos universitete.

M.Koperniko amžinojo poilsio vieta iki šiol buvo paslaptis. Lenkų, prancūzų ir vokiečių mokslininkai du šimtmečius bandė rasti jo kapą, sakė J.Gassowskis.

„Kai Fromborko vyskupas paprašė manęs pradėti paiešką, buvau nusiteikęs skeptiškai. Tai atrodė neįmanoma užduotis. Katedroje palaidota šimtai palaikų“, – sakė jis.

M.Kopernikas buvo Fromborko katedros kanauninkas, todėl manyta, kad jis turėjo būti palaidotas po jos grindimis.

2005 metais archeologai šios gotikinės katedros, esančios Baltijos pajūryje, pagrindiniame Švento Kryžiaus altoriuje rado 70 metų vyro palaikus.

Rasta kaukolė buvo perduota Lenkijos nacionalinės policijos Centrinei teismo ekspertizių laboratorijai, kur pasinaudojant kompiuterine grafika atkurtas velionio veidas. Jis pasirodė labai panašus į jauno M.Koperniko atvaizdus, net su randu virš dešinio antakio.

M.Kopernikas šokiravo amžininkus savo darbe „De Revolutionibus Orbium Coelestium“ („Apie dangaus sferų sukimąsi“) pareikšdamas, kad Žemė per parą apsisuka aplink savo ašį, o per metus apskrieja aplink Saulę. Tas novatoriškas darbas buvo paskelbtas prieš pat jo mirtį 1543 metais.

Ankstesnė Ptolemėjo teorija teigė, kad visatos centre yra Žemė, aplink kurią sukasi Saulė ir žvaigždės. Popiežius Paulius V 1616 metais pasmerkė M.Koperniko darbą kaip prieštaraujantį Šventajam Raštui.

„Dabar galėsime pagerbti Koperniką kapu, vertu šios garsios istorinės asmenybės“, – sakė Fromborko vyskupas Jacekas Jezierskis.

 

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą