Garsioji Holivudo pora turi 6 vaikus
41 metų A.Jolie ir 52 metų B.Pittas susituokė vos prieš dvejus metus, bet buvo kartu daugiau nei dešimtmetį. Žiniasklaidos šaltiniai teigia, kad pora nesutarė dėl savo šešių vaikų – Maddox, Shiloh, Pax, Zahara ir dvynių Vivienne ir Knox, kurių amžius nuo 8 iki 15 metų, – auklėjimo metodų.
Nuo vaiko amžiaus priklauso ne tai, kiek stipriai vaikas reaguoja į skyrybas, bet kaip reaguoja, – teigia skyrybų ekspertas, psichologas Robertas Emery.
„Nuo vaiko amžiaus priklauso ne tai, kiek stipriai vaikas reaguoja į skyrybas, bet kaip reaguoja“, – teigia skyrybų ekspertas, psichologas Robertas Emery. Jo naujausioje knygoje „Dveji namai – viena vaikystė: vaikų auklėjimo planas visam gyvenimui“, analizuojama, kaip skyrybos paveikia įvairaus amžiaus vaikus – nuo kūdikių iki paauglių.
Jis padeda tėvams susitarti dėl vaikų auklėjimo plano po skyrybų. Pasak specialisto, po skyrybų vaikams labiausiai reikia, kad tėvai elgtųsi su jais kaip tėvai. Suaugusieji gali turėti tarpusavio nesutarimų, bet vaikai neturėtų būti į tai įtraukiami.
Kūdikiai ir maži vaikai
Kaip teigia R.Emery, kūdikiai ir mažamečiai nenori žinoti, kas vyksta. Jų reakcija į skyrybas priklausys nuo to, kaip tėvai su jais bendrauja.
Maži vaikai nesupranta tarp tėvų vykstančių nesutarimų ir mano, kad tai jų kaltė.
Šio tarpsnio vaikams svarbiausia, kad būtų stabilumas ir nesugriūtų kasdienė rutina, antrina vaikų psichiatrė Kathy Melman: „Skyrybų metu tėvai turi užtikrinti vaikams stabilumo jausmą. Jeigu tėvai tik ginčijasi tarpusavyje ir labiau rūpinasi savo poreikiais, vaikas patiria dvigubą netektį“.
Tai reiškia, kad reikia laikytis tos pačios įprastos vaikams rutinos, nepriklausomai nuo to, kieno namuose jie tuo metu yra: kiekvieną vakarą kartu gaminkite vakarienę, per šventes lankykitės pas senelius, kepkite pyragą kiekvieną sekmadienį, kasdien tuo pačiu metu eikite pasivaikščioti su šunimi. Koks bebūtų skyrybų procesas, išsaugokite visus ankstesnius įpročius.
Jeigu mama arba tėtis, ypač tas iš tėvų, pas kurį vaikai praleidžia daugiausiai laiko, išgyvena dėl skyrybų taip stipriai, kad negali normaliai funkcionuoti ir bendrauti su vaiku, jiems reikia psichologinės ar netgi medikamentinės pagalbos, įsitikinusi psichiatrė.
Ikimokyklinukai
Pasak R.Emery, šio amžiaus vaikai gali būti labai sutrikę ir dėl tėvų skyrybų kaltinti save.
„Maži vaikai nesupranta tarp tėvų vykstančių nesutarimų ir mano, kad tai jų kaltė. Todėl labai svarbu, kaip jūs šiuo periodu bendraujate su vaikais“, – antrina K.Melman.
Jos manymu, vaikams ne visada būtina psichologinė pagalba, kai tėvai skiriasi, bet ji reikalinga tėvams, kad jie sugebėtų suvaldyti tarpusavio nesutarimus ir būtų vaikams mylintys ir palaikantys. Jeigu įmanoma, reikėtų pasistengti, kad vaikams netektų iš karto pakeisti visos aplinkos ir veiklos, kad pokyčiai vyktų po truputį, vienas po kito.
Kai tėvai išsiskiria, vaikai nuo jų tampa dar labiau priklausomi, kadangi baiminasi, kad jeigu mama ir tėtis vienas kito nemyli, vadinasi, jie nemyli ir jo.
Pasak psichologų, šio amžiaus vaikai yra labai priklausomi nuo tėvų ir šeimos, kadangi šiuo metu didžioji vaiko socialinio gyvenimo dalis sukasi apie tėvus. O kai tėvai išsiskiria, vaikai nuo jų tampa dar labiau priklausomi, kadangi baiminasi, kad jeigu mama ir tėtis vienas kito nemyli, vadinasi, jie nemyli ir jo. Dėl to netgi gali sutrikti tam tikros jų organizmo funkcijos, pavyzdžiui, jie gali bijoti miegoti tamsoje, naktį pradėti šlapintis į lovą.
Šio amžiaus vaikai dar nesuvokia, kad tėvų sprendimas skirtis yra galutinis, jie vis dar turi iliuziją, kad tėvai vėl gyvens kartu, ypač jeigu abu tėvai vis dar kartu su vaiku švenčia tam tikras šventes – jo gimtadienį, Kalėdas.
Mokyklinio amžiaus vaikai
Pasak R.Emery, šio amžiaus vaikai labai nori pataisyti padėtį, stengiasi daryti viską, kad tėvai vėl būtų kartu. Šiems vaikams labai svarbu kalbėti apie skyrybas nekaltinant kito iš tėvų, bet paaiškinant, kad skyrybos – geriausia išeitis visiems. Ši žinia neturėtų jiems būti kaip perkūnas iš giedro dangaus, juos būtina paruošti. Žinoma, kai kurie vaikai, matydami metų metus konfliktuojančius tėvus, supranta, kad tėvai nėra laimingi. Tokiu atveju skyrybos ir jiems gali suteikti palengvėjimą.
„Paaiškinkite, kad nors tėvai skiriasi ir gyvens atskirai, tačiau jie abu išliks tėvais savo vaikui ir niekada su juo neišsiskirs, kaip vienas su kitu. Tėvai neturėtų įtraukti vaiko į savo konfliktus, nors neretai tai daroma. Tuomet vaikas atsiduria tarp dviejų ugnių ir jaučia didžiulį stresą“, – pataria K.Melman.
Vaikai turi žinoti, kad normalu turėti įvairių jausmų ir klausimų dėl tėvų skyrybų, tačiau atsakyti jiems būtina atsižvelgiant į jų amžių ir supratimą. Jeigu tėvai nežino, kaip tai padaryti, turėtų kreiptis į psichologą arba atsakymų ieškoti knygose apie skyrybas.
Tėvai neturėtų įtraukti vaiko į savo konfliktus, nors neretai tai daroma. Tuomet vaikas atsiduria tarp dviejų ugnių ir jaučia didžiulį stresą.
„Labai lengva pasinerti į savo išgyvenimus, tačiau niekada neturėtume pamiršti, kad lygiai taip pat išgyvena ir vaikas, todėl jis turi būti šioje situacijoje svarbiausias“, – teigia K.Melman.
Vaikui reikia nuolat priminti, kad jis yra mylimas ir toks bus visada. Mat vaikai tėvų skyrybų laikotarpiu gyvena su didžiule baime. Ar aš dar kada nors pamatysiu tėtį? Kas manimi dabar rūpinsis? Susidoroti su šiomis baimėmis jiems labiausiai padėtų kuo mažiau pasikeitimų kasdieniame gyvenime. Taigi saugokime jų kasdienę rutiną.
Ankstyvoji paauglystė
10-12 metų vaikai labiau linkę teisti tėvus ir patys spręsti, kas yra teisinga ar neteisinga. Dėl vykstančių skyrybų jie gali apkaltinti vieną iš tėvų. Dažnai mergaitės ima palaikyti mamos pusę, berniukai – tėčio.
„Jūs norite būti su vaikais kiek įmanoma sąžiningesni, bet tai netinkamas amžius, kai galėtumėte pasakyti, kad tėtis turi problemų dėl alkoholio ar smurto, bet jis myli tave ir rūpinasi kai kuriais dalykais“, – sako psichiatras M.Lorberis.
Šiuo paaugliukus tiesiog reikia nuraminti, kad jie bet kada galės kreiptis į abu tėvus. Jiems labai svarbu turėti stabilų pagrindą po kojomis, net jeigu jie bando apsimesti, kad jiems tai nerūpi.
Paauglystė ir jaunystė
Paaugliai dažnai nenori įsitraukti į tėvų skyrybas. Jiems nejauku, kad tėvai skiriasi, ypač jeigu gyvena aplinkoje, kurioje skryrybos retos.
„Jie gali norėti leisti laiką tik su draugais ar net kitoje šeimoje, kadangi dėl savo amžiaus tarpsnio jie dažnai padidina problemas. Jie dažnai maištauja, tačiau iš tiesų bando vėl sujungti tėvus. Jie tikisi, kad tokiu būdu išsaugos šeimą ir visi bus kartu amžinai.
Todėl šiuo atveju elgesio ribos paaugliams turi būti apibrėžtos griežčiau nei bet kada, ypač tuose namuose, kuriuose paauglys gyvena didesnę laiko dalį. Mat jie gali pradėti elgtis labai iššaukiančiai ir tik tam tikros taisyklės gali šį elgesį suvaldyti. Tam tikrais atvejais paaugliai netgi gali bandyti vieną iš tėvų dar labiau nuteikinėti prieš kitą. Taigi reikia labai atidžiai stebėti ir kontroliuoti, ką veikia paauglys“, – patarė M.Lorberis.
Autoritarinio auklėjimo ir pasitikėjimo derinys, nuoširdus rūpestis vaiko gerove padės jam išgyventi pirmuosius skyrybų metus, kurie paaugliui yra sunkiausi.
Pagrindinė žinutė
Pasak psichologų, kas bevyktų tarp tėvų, vaikai nori turėti santykius su abiem tėvais. Jeigu tėvai tinkamai neatlieka savo pareigų, vaikas gali nerimauti dėl jų, pykti ant jų ar nusivilti. Kad vaikas jaustųsi gerai, jam reikia turėti bent vieną iš tėvų, kuris jį mylėtų ir rūpintųsi.
Pasak M.Lorberio, po skyrybų tėvai gali daugiau laiko praleisti darbe, kad sudurtų galą su galu ir dėl to mažiau laiko skiria tėvystei, tačiau kokios bebūtų aplinkybės, dėmesys vaiko gerovei turi būti pirmoje vietoje.
Beje, nors anksčiau buvo manoma, kad skyrybos ypač neigiamai veikia paauglius vaikus, paskutiniai tyrimai rodo, kad daug didesnę žalą daro nuolatiniai tėvų konfliktai, kuriuos vaikas mato ir girdi. Geriausia, ką gali dėl savo vaiko padaryti tėvai, – išsaugoti sveikus tarpusavio santykius po skyrybų. Tai reiškia elgtis civilizuotai matant paaugliui, nepilti jam girdint vienam ant kito pamazgų ir nekaltinti vienas kito dėl skyrybų.
„Nekovokite už savo vaikus, o laikykite vieningą frontą jų labui ir šeima bus apibrėžta naujai“, – patarė R.Emery.
